Kūrėjai laukia, vartotojai bijo, tarpininkai nenori kištis

2012.02.17, 07:02

Prekybos susitarimas dėl kovos su klastojimu, sutrumpintai vadinamas ACTA, Lietuvos verslo ir institucijų vertinamas itin skirtingai. 

Užsienio reikalų ministerija tikina, kad susitarimas nieko nekeis, nes Lietuva kartu su ES ir taip uoliai saugo  autorių ir kūrėjų teises. Pastarųjų atstovai mato kitokią padėtį ir tikisi griežtesnių priemonių, o interneto teikėjai bijo, kad vėliau ir jiems teks tvarkytis su papildomomis prievolėmis ir atsakomybe.

Praūžus protesto bangai dėl nevienareikšmiškai vertinamo Prekybos susitarimo dėl kovos su klastojimu (Anti-Counterfeiting Trade Agreement, ACTA), Lietuvos Vyriausybė nusprendė dar pasigilinti į parašais jau įtvirtintas nuostatas ir neskubėti kreiptis į Seimą prašyti ratifikuoti ACTA. Pristabdyti sutarties ratifikavimą jau anksčiau nusprendė Latvija ir Lenkija.

„Privalome atkreipti dėmesį į nevienareikšmę visuomenės reakciją, reikia išaiškinti šios sutarties esmę žmonėms“, – po Vyriausybės pasitarimo trečiadienį sakė Remigijus Šimašius, teisingumo ministras. Jis pabrėžė, kad laukti nuspręsta tiek, kiek reikės.

Su intelektinės nuosavybės rinka susijusios įmonės teigia, kad nuo to, kaip valdžia nuspręs panaudoti ACTA, priklausys ir šio susitarimo įtaka verslui. Vieni jų laukia griežtų pokyčių, kiti abejoja ACTA būtinybe.

„Pagarba intelektinei nuosavybei yra beveik išnykusi. Tas, kas nori apsaugoti savo produktą ir nenori platinti jo laisvai, šiandien yra visai neapgintas. Piratavimas internete begalinis“, – tokią padėtį Lietuvoje mato Mindaugas Glodas, „Microsoft“ generalinis direktorius Baltijos šalims, paskirtasis „Microsoft“ sprendimų sveikatos apsaugai direktorius Vidurio ir Rytų Europai.

* * *

Temos analizė pateikiama dienraštyje "Verslo žinios".