Tyrimas: dauguma Lietuvos internautų nepritaria ACTA ratifikavimui

Inga Ramoškaitė

Du trečdaliai (62,9%) reguliariai internetu besinaudojančių Lietuvos gyventojų mano, kad Lietuvos parlamentas neturėtų patvirtinti šalies prisijungimo prie tarptautinio prekybos susitarimo dėl kovos su klastojimu (ACTA).

Kas penktas apie ACTA žinantis apklaustasis (19,6%) pritartų ACTA įsigaliojimui Lietuvoje. 17,5% respondentų šiuo klausimu neturėjo nuomonės. Dokumentui pritarti dažniau linkę vyresni nei 45 m. apklaustieji bei moterys.

Tyrime iš viso dalyvavo 629 respondentai. 41,2% iš jų teigė, kad nėra girdėję apie ACTA, o kad apie ACTA teko girdėti, sakė 55,9% apklaustųjų.

"Verslo žinios" rašė, jog ACTA išprovokavo protestus Europoje, įskaitant Lietuvą. Protestuojantys gyventojai tvirtina, kad šis dokumentas gintų ne kūrėjų teises, o suvaržytų internetu besinaudojančių žmonių laisves ar net įtvirtintų sekimą.

Po protestų Lietuvoje šalies Vyriausybė susvyravo, ar nepaskubėjo pasirašyti ACTA. Užsienio reikalų ministerijos (URM) atstovai aiškino parašą po sutartimi suraitę tik sulaukę keliolikos institucijų, taip pat - ir ministerijų pritarimų. Tačiau teisingumo ministras Remigijus Šimašius ir susisiekimo ministras Eligijus Masiulis bėrė kritiką URM, kad pasirašyti susitarimą Lietuva tikriausiai paskubėjo, nebūta diskusijų su visuomene, kaip ir platesnės diskusijos Vyriausybėje.

Galiausiai ministrų kabinetas sutarė neskubinti ACTA ratifikavimo ir dokumentą atidžiau išnagrinėti, pažadėta diskutuoti su visuomene.

Lietuva susitarimą dėl kovos su daiktų, kūrinių ar kt. subjektų klastojimu "Anti-Counterfeiting Trade Agreement" (ACTA) pasirašė sausio 26 d. Kad susitarimas įsigaliotų Lietuvoje, jį dar turi ratifikuoti Seimas

Susitarimą jau yra pasirašiusios JAV, ES, Kanada, Australija, Naujoji Zelandija, Japonija, Singapūras, Marokas, Pietų Korėja.