Klaipėdos uostas gavo didesnę nei planuota subsidiją keleivių ir krovinių terminalo statyboms

Europos Komisija nusprendė skirti 18 mln. EUR iš Europos sanglaudos fondo naujojo keleivių ir krovinių terminalo Klaipėdoje statyboms. Tai maždaug 4 mln. EUR daugiau nei planavo uosto direkcija, tad tikimasi finansuoti ir kitus uosto projektus.

Pasak jo, uosto direkcija šių metų investicijų programoje buvo numačiusi 47 mln. Lt ES lėšų terminalo statyboms, tačiau patvirtinta 15 mln. Lt didesnė suma. Nors uosto direkcija oficialaus rašto dar negavo, jau skaičiuojama, kad neplanuotas lėšas bus galima panaudoti kitiems uosto infrastruktūros gerinimo projektams.

„Tai papildomas pajamų šaltinis, jas bus galima panaudoti kitiems projektams, tačiau ši suma nėra didelė – panašiai tiek kainuoja vienos krantinės statybos“, - aiškina p. Armonaitis. Eilėje prie krantinių statybų laukia ne viena uosto bendrovė, tad bus renkamasi, kuris iš šių projektų yra labiausiai atsiperkantis.

Kaip praneša EK atstovybė Lietuvoje, be Europos sanglaudos fondo lėšų, Klaipėdos uosto direkcija taip pat investuos 28 mln. EUR dabartinei prieplaukai plėsti ir tobulinti, kad būtų galima aptarnauti daugiau ir didesnių keltų. Privatus investuotojas, t.y. UAB „Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalas“, kuris eksploatuos naująjį terminalą, įgyvendins kitas būtinas suprastruktūros investicijas terminale, kurių vertė – apie 21 mln. EUR.

EK pranešime cituojamas už konkurencijos politiką atsakingas EK pirmininko pavaduotojas Joaquínas Almunia pabrėžia, kad jūrų uostai labai svarbūs veiksmingam ir tvariam transporto tinklui.

„Uostų projektams gali reikėti kapitalo investicijų, kurios gali būti susigrąžintos tik per labai ilgą laiką. Tokių projektų viešasis finansavimas yra priimtinas, jeigu būtina padengti projekto sąnaudas ir projektu siekiama aiškiai nustatyto bendro Europos intereso tikslo neiškraipant konkurencijos“, - sako p. Almunia.

Esą šiuo metu į Klaipėdos uostą gali įplaukti tik mažos grimzlės keltai, o dėl uosto infrastruktūros neįmanoma teikti saugių, veiksmingų ir aukštos kokybės paslaugų.

Anot direkcijos, terminalo infrastruktūros įrengimo (krantinių su pirsu statyba ir reguliuojamųjų rampų įrengimas) konkursą 2010 m. laimėjo bendrovė "Latvijas tilti", su kuria tų metų rugpjūtį pasirašyta beveik 112,47 mln. Lt (su PVM) sutartis. Darbai turėtų būti baigti 2013 m. gegužę.

"Verslo žinios" rašė, kad skaičiuojama, jog naujasis terminalas galėtų aptarnauti daugiausiai iki 9 ro-ro (kroviniai, gabenami ratine technika) arba ro-pax (be krovinių, gabenamų ratine technika, plukdomi ir keleiviai) tipo laivų per parą, o tai uostui reiškia papildomai apie 2-3 mln. tonų krovinių per metus. Terminalas turės galimybę priimti iki 1 mln. keleivių srautų, tačiau realiai tikimasi jų srautus „išauginti“ bent iki 0,5 mln.