Aksesuarų kūrėjos ir drabužių dizainerės Ingos Petrikaitės nevilioja mintis kurti savo vardo saloną, kuriame galėtų eksponuoti ir parduoti sukurtus darbus. Klientų ji susiranda kitais būdais.
Kavinėje įprasta mokėti už maistą ir gėrimus, o naujoje vietoje „Anti-cafe“ lankytojai moka už praleistą laiką. Įkūrėjai viliasi, kad naujovė prigis ir čia laisvalaikį leis įvairių pomėgių turintys žmonės.
Kėdainių Senamiesčio krautuvėlės savininkai tvirtina, kad pagrindinis verslo stabdis – maži praeivių srautai. Vis dėlto miesto verslininkai telkia jėgas ir įvairiomis akcijomis bei renginiais bando į senamiestį atsivilioti lankytojų, kurie tuomet užsuka ir į čia esamas kavines bei krautuvėles.
Jei kasmet sukuri bent po keletą naujų produktų ir vis atrandi papildomų rinkų, apyvartą galima auginti dvigubai. Tam pasitarnauja ir ES parama: nors parengti projektą yra gana sudėtinga ir kainuoja, tačiau gautos lėšos leidžia judėti į priekį kur kas sparčiau.
UAB „Piko valanda“ – Marijampolėje dirbanti leidykla ir prekybininkė kanceliarinėmis prekėmis – ryžosi investuoti 100.000 Lt ir atnaujinti veiklą, nes kitaip verslo ateitis būtų miglota.
Kai turi firminę parduotuvę, iš pirmų lūpų sužinai apie klientų pageidavimus ir juos gali pritaikyti gamindamas produkciją eksportui. Be to, tai galimybė palaikyti glaudesnį ryšį su pirkėjais, kurie tampa savotiškais parduotuvės ambasadoriais.
Kurdamas žaliavalgių kavinę-parduotuvę viename iš Klaipėdos prekybos centrų, Paulius Naujokas siekė pakliūti ne tik į besidominčių žaliavalgyste klientų akiratį, bet jų būrį plėsti siūlydamas paprastam vartotojui priimtiną meniu ir prekių asortimentą.
Vien sukurti kokybišką produktą nepakanka, reikia mokėti jį patraukliai pateikti. Kavininkas Emanuelis Ryklys kavos mišiniams ne tik kruopščiai atrenka pupeles, bet ir negaili investicijų pakuotėms.
„Kadangi pardavinėjame produktus iš natūralių medžiagų, jie negali būti pigūs. Ir verčiau jau uždarysiu įmonę negu nusipiginsiu ir imsiu kepti bet ką, kad tik sulaukčiau pirkėjų didesnių srautų. Jiems pritraukti yra ir kitokių būdų“, – įsitikinusi Dovilė Kliokmanaitė, Kėdainių UAB Senamiesčio kepyklėlė savininkė.
Per 18 veiklos metų UAB „Burbuliukas“, prekiaujanti vandens jonizatoriais, jau įsitvirtino vietos rinkoje, todėl dabar ieško būdų savo produktą pristatyti užsienio šalių pirkėjams.
Įmonė, užsiimanti keliomis skirtingomis veiklomis, gali gauti neprastų rezultatų. Vis dėlto sustoti būtų nedovanotina, nes tik nauji sprendimai leidžia išlaikyti klientų dėmesį.
Net ir suradus verslo nišą ir nestokojant klientų, vis tiek tenka kovoti su sezoniškumo keliamais iššūkiais. Būtent todėl vyninės „Senfortis“ savininkei Šorenai Tabidzei teko kiek pakoreguoti užeigos veiklą.
Net kokybiškiausias produktas negarantuos verslui sėkmės, jei nebus skiriama dėmesio prekybai – šią taisyklę patvirtina augalų centro „Multiflora“ pavyzdys. Anksčiau įmonė niekaip neišsivadavo iš nuostolių, tačiau pasikeitus akcininkams bei vadovams jau tais pačiais metais pasiekė pelno.
Šiais laikais, kai technologijos keičiasi kone kasdien, labai svarbu nuo jų neatsilikti ir verslui. Yra sričių, kuriose lyderiauti gali tik tuomet, kai koja kojon žengi su naujausiomis pasaulinėmis tendencijomis, jomis domiesi, investuoji ir išbandai.
Svajonę įkurti kavinę ir nedidelį viešbutį vilniečiai įgyvendino Druskininkuose. Verslininkams teko spręsti ne tik sezoniškumo problemą, bet ir užsitarnauti vietinių gyventojų pasitikėjimą.
Jei pirkėjui parduosi abejotinos kokybės produktą, greičiausiai jis antrą kartą nebegrįš. Todėl ypač svarbu atsakingai formuoti asortimentą ir būti garantuotam dėl kiekvienos prekės, esančios parduotuvėje.
Jei imatės verslo ir jums sekasi, nereikėtų šokinėti prie veiklos, su juo nesusijusios, nes skirtingus verslus sudėtinga sėkmingai valdyti. Ypač jei bandote daryti tai, ko nemokate.
Kiek daugiau nei penktadalis pretendentų į Metų CEO titulą vadovų vadovauja mažoms įmonėms, kuriose dirba nuo 10 iki 49 darbuotojų. Didžioji dalis įmonių užsiima didmenine prekyba.
Prieš ketverius metus verslininkė Greta Vaitkutė pagal franšizę įkūrė greitojo azijietiško maisto restoraną ir įsitikino, kad kiekvieną verslą reikia derinti prie vietos rinkos. Jei šiandien derėtųsi dėl franšizės sąlygų, sutartyje didesnį dėmesį kreiptų į lietuviško verslo ypatumus.
Kuriant maitinimo paslaugų verslą, galima atidaryti dar vieną piceriją ar kavinę, maitinančią europietiškai ar lietuviškai, ir atsiriekti dalį neišrankių valgytojų srauto. Arba galima eiti sunkesniu keliu ir įkurti vienintelę specializuotą kavinę mieste, sunkiai įrodinėti, kas tu toks ir kuo esi ypatingas, tačiau ilgainiui dėl to išskirtinumo užsitarnauti vardą ir kartu kelti maitinimo paslaugų kultūrą.
Gegužės 28 d. Kaune ir birželio 6 d. Klaipėdoje. Kviečiame dalyvauti!
Sužinokite, kas yra „Gazelės“ ir kaip dalyvauti projekte.
PARTNERIAI
"Gazelės" bankas: "Gazelės" IT ir telekomunikacijų partneris: "Gazelės" partneris: "Gazelės" patarėjas:
Kriterijai įmonėms Užpildykite anketą!
Jeigu dalyvavote "Gazelės" konferencijoje, čia galite prisijungti ir parsisiųsti visas konferencijos skaidres.
Artimiausių konferencijų sąrašas...
Konferencijos medžiaga