dalykus, viliojančius svetimšalius pamatyti tą kraštą, – sako Vilija Malinauskaitė, atvykstamojo turizmo
agentūros „Baltic Travel Solutions“ vadovė. – Užsieniečiams tikrai nesvarbu, ar Lietuva yra drąsi, ar nelabai
– tai tikrai niekaip nesisieja su apsisprendimu čia atvažiuoti.“
Saulius Kazlauskas, reklamos agentūros ONYX BMT direktorius, kritikuoja ir viziją „Lietuva – Baltijos širdis
“, ir gintaro formos logotipą su vyčiu.
„Šalies šūkis ir ženklas turėtų užsieniečiams atsakyti į klausimą – kokią konkrečią naudą jie gaus pirkdami
lietuviškų prekių ar važiuodami į Lietuvą atostogauti. O Vyčio simbolis užsieniečiams yra visiškai nežinomas
“, – teigia jis.
Anot p. Kazlausko, vytis simbolizuoja karingumą ir agresyvumą, asocijuojasi su viduramžiais, todėl apie mūsų
šalį iš šio ženklo užsieniečiai negaus patrauklios ir vertingos informacijos, jis neatspindi konkrečių šalies
bruožų. Be to, priduria pašnekovas, skamba pagyrūniškai ir gali priešiškai nuteikti kitų Baltijos regiono
šalių žmones.
„Pamėginkime įsivaizduoti savo pačių reakciją, jei Baltijos širdimi pasivadintų, pavyzdžiui, Estija“, – kelia
retorinį klausimą p. Kazlauskas.
Netinka abu
Diskusijas apie Lietuvos prekių ženklą, koks jis turėtų būti, kilo po to, kai komunikacijos specialistas
Marius Jovaiša pristatė savo idėją Lietuvą vadinti Baltijos širdimi, o kaip šalies logotipą naudoti gintaro
formos ženkliuką su vyčiu.
Fotografas ir leidėjas p. Jovaiša gintare esantį vytį parinko dėl jo žinomumo, kad „nereikėtų naujai
įvedinėti simbolių ir juos populiarinti“.
Lietuvos marketingo asociacija (LiMa) atliko savo narių apklausą, jos metu bandė išsiaiškinti, kuris iš
siūlomų Lietuvos prekių ženklų („Lietuva – drąsi šalis“, „Lietuva – Baltijos širdis“) geriau reprezentuoja
šalį. Į klausimus atsakė 87 asmenys.
Kad prekių ženklas būtinas Lietuvai, sutiko 77% respondentų. Tačiau 36% asociacijos narių neigiamai vertina
abu prekių ženklus. O 43% tikina, kad reikia ieškoti kito šūkio. Dalis LiMa narių siūlo šūkį – „Lietuva. Seni
geri dalykai vis dar čia.“
„Kiekvienoje visuomenėje atrasime daug žmonių, pripažįstančių nevienadienes vertybes, – sako p. Kazlauskas. –
Juo labiau, kad šiuo metu urbanizuotoje Europoje daugelis jaučiasi pavargę nuo silikoninių vertybių ir
atsigręžia į natūralumą, laiko patikrintas vertybes. Kad jų turime, užsieniečiai pastebi dažniau nei mes
patys. Be to, tradicijas ir natūralumą puoselėjančios šalies įvaizdis būtų naudingas ne tik turizmui, bet ir
mūsų prekių, ypač maisto, eksportui.“
Siūloma ir šmaikščių variantų. Pavyzdžiui, kad Lietuvos simboliu galima pasirinkti šviesoforą. Jo šviesos
atspindėtų mūsų trispalvę ir simbolizuotų mūsų šalies, kaip slenksčio tarp Rytų ir Vakarų, istorinę misiją.
Vieniems uždegdavome raudoną šviesą, kitiems – žalią, o trečių paprašydavome luktelėti prie geltonos, kol
sugalvosime, ką toliau su jais daryti.
Iš bėdos
Rinkdamiesi iš dviejų siūlomų šalies prekių ženklų, 46% palaikytų „Lietuva – Baltijos širdis“ idėją.
Didžiajai daliai narių naujasis prekių ženklas asocijuojasi su šalies kultūros paveldu ir gerai atspindi
tautos identitetą, kitiems – su karinga Lietuva ar net saldainiu ledinuku. „Lietuva – drąsi šalis“ palaiko
11%.
„Vytis yra svarbus mūsų savimonės simbolis. Be to, kartais naudinga būti agresyvesniems. Šis ženklas nekelia
asociacijų ir su viduramžiais. Kita vertus, daugelis Senosios Europos šalių kaip tik stengiasi naudoti kuo
senesnius simbolius. O dėl pasigyrimo... gyvename 21 amžiuje, kai privalai girtis, kad būtum pastebėtas“, –
sako Dainius Pilypas, UAB „Baltic Clothing“ direktorius.
Apklausoje dalyvavo įmonių vadovai, rinkodaros ir projektų vadovai, konsultantai, žiniasklaidos planuotojai
ir viešųjų ryšių specialistai.
