Baltijos šalių ekonomikose ir draudimo rinkoje matomi pirmieji stabilizavimosi ženklai. Nors su fondais
susijusių produktų paklausa mažesnė nei ankstesniais metais, matome pirmuosius atsigavimo požymius klasikinio
gyvybės draudimo segmente bei jaučiame augantį susidomėjimą privataus turto draudimu. Atsigaunančios
investicinio gyvybės draudimo investavimo kreivės netrukus turėtų patraukti drąsiausiųjų dėmesį.
Belieka tikėtis, kad šie ženklai reiškia, jog įžengėme į U formos atsigavimo pradžią. Tad nors draudimo
rinkos apimtys trumpuoju laikotarpiu mažės, ilgalaikėje perspektyvoje ši rinka išlaiko savo patrauklumą.
Kitąmet kiekvienai draudimo bendrovei dar ryškiau kils dilema, kam skirti prioritetą – rinkos daliai ar
pelningai veiklai. Galime tik konstatuoti, kad pastaruoju metu vykstantis draudimo bendrovių kainų „karas“
reiškia, kad prioritetas vis dar teikiamas rinkos daliai. Toks strategiškai neatsakingas pasirinkimas
galiausiai gali nepasitarnauti ir patiems klientams – nesubalansuota rizikos valdymo politika anksčiau ar
vėliau veda prie poreikio radikaliai kelti kainas ar net mokumo problemų. Bankų sektoriuje rizikos vertinimo
klaidos jau pasireiškė. Jei panašiais principais toliau vadovausis ir draudimo bendrovės, pasekmės bus
panašios.
Reikėtų įsisavinti šios recesijos pamoką ir suprasti, kad verslo pasaulis nebebus toks, koks buvo. Turi būti
iš esmės peržiūrėtos verslo ir vadybos paradigmos. Šiandien nebeužtenka galvoti apie tai, kaip padidinti
rinkos dalį. Verslas turi adaptuotis ir žaisti pagal naujas taisykles. Jei anksčiau užtekdavo atnaujinti
turimą vieną produktą ir to dėka sėkmingai augti, šiandien inovacijos turi būti vidinis bet kurios įmonės
mąstymo būdas. Inovatyvūs turi būti ne tik produktai, bet ir verslo modeliai, bendrovių valdymas.
Įmokomis grindžiami rizikos įvertinimo metodai neatspindi realios draudimo bendrovės situacijos. Rizika turi
būti vertinama vadovaujantis ne tik kiekybiniais, bet ir kokybiniais rodikliais. Draudimo įmonės turėtų taip
subalansuoti draudimo portfelį, kad prisiimamos draudimo rizikos atsvertų viena kitą.
Standartines vienetines draudimo sutartis turėtų keisti individualiems poreikiams pritaikyti kompleksiniai
draudimo produktai. Tai padėtų draudimo bendrovėms diferencijuoti rizikas, o klientui gauti patrauklų
draudimą mažesne kaina.
Recesija apnuogino ir kitą nepatogią tiesą – pernelyg išpūstos sąnaudos gali kelti grėsmę visai įmonės
veiklai. Tačiau nepakanka sąnaudas apkarpyti tik tada, kai reikalai yra prasti. Verslui efektyvumo didinimas
turi būti nuolatinis procesas. Svarbu ne tik tai, kaip daugiau pagaminti produktų ar sukurti paslaugų, bet ir
tai, kokia klientui suteikiama kokybė.
Ekonominis sunkmetis kelia ne tik iššūkius, bet ir atveria naujas galimybes. Recesija padės atsijoti
profesionaliai veikiančias kompanijas nuo kitų ir neišvengiamai paspartins draudimo rinkos konsolidaciją. Ši
recesija išryškins tai, kas tikra, užgrūdins verslą, atvers kelią naujam kokybiniam požiūriui ir išaugins
naują patyrusių vadovų kartą.

Dr. Kęstutis Bagdonavičius,
ERGO draudimo grupės Baltijos šalyse valdybos pirmininkas