Stebint verslininkų, planuojančių investuoti Lietuvoje įspūdingą sumą, istoriją, lieka vis mažiau vilčių, kad
sveikas protas pagaliau triumfuos. Valdininkai, toliau vilkinantys apie 200 mln. Lt vertės investicinį
projektą, taip ir negali įtikinamai paaiškinti verslininkams, ko iš jų iš tikrųjų norima. Kuriami vis nauji
reikalavimai, kairė valdininkų pusė nežino, ko nori dešinė, todėl Druskininkų UAB „Margasmiltė“, ketinanti
šalia Kauno kasti anhidritą, ir toliau lieka „ant ledo“. Ketinimų protokolas, kurį su investuotojais ketino
pasirašyti lietuvių verslininkai, šiemet dienos šviesos taip ir neišvys. Investicijos suklupo prie Kauno
regiono Aplinkos apsaugos departamento (RAAD) nuleisto barjero. Šiai institucijai neįtiko kasyklų Pagirių
anhidrito telkinyje poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaita. Gerą pusmetį verslininkai ją derino, surinko
būtiniausius parašus ir atrodė, kad visi „popieriniai“ darbai jau nuveikti. Tačiau skersai kelio stojo
neseniai įsikūręs Pagirių kaimo bendruomenės centras – jo aktyvistai pareiškė netikintys PAV ataskaita ir
pareikalavo samdyti ekspertus, kad šie ją įvertintų. Aišku, už valdiškus pinigus. Specialistai aiškina, kad
tokia ekspertizė – tik valstybės lėšų švaistymas, nes jokios juridinės galios ji neturi. Pasirodo, Lietuvos
įstatymai PAV procedūrose ekspertizės išvis nenumato.
Tačiau aplinkosaugininkai paskelbė konkursą PAV ataskaitos ekspertizei. Rezultatas – nulinis. Mat, išaušus
dienai, kuomet turėjo būti atplėšti vokai, paaiškėjo, kad konkursas neįvyko – nei Lietuvoje, nei svetur
neatsirado nė vienos firmos, norinčios atlikti tokią ekspertizę.
Kauno RAAD sutriko, bet trumpam – tuoj pat gimė kita idėja... pareikalauti iš „Margasmiltės“ galutinės PAV
ataskaitos. Esą aplinkosaugininkai jos akyse nėra regėję, tačiau norėtų regėti joje geležinkelio atšaką,
eisiančią iki kasyklos. Šįkart sutriko „Margasmiltės“ vadovas – transporto sistemos detalizavimas yra ne PAV,
o detaliojo plano dalis. O plano bendrovė negalinti daryti, kol nepatvirtinta PAV ataskaita ir negauta
licencija. Ratas užsidaro. Prisimenate vaikystėje skaitytų pasakų herojus, kurie buvo siunčiami nežinia kur,
parnešti nežinia ko? Tokiais herojais šiandien Lietuvoje priversti būti ir verslininkai. Saulėtekis, žadantis
paprastinti ir lengvinti verslo sąlygas, matyt, patekės dar negreitai. Todėl iki šiol siuntinėjami piliečiai
nuo Einošiaus pas Kaipošių, pakeliui barstant laiką ir neretai – pinigus. Jei yra ginamas viešasis interesas,
reikėtų jį aiškiai apibrėžti.
Šiame painiame ir užsitęsusiame spektaklyje, atrodo, anaiptol ne epizodinis vaidmuo tenka ir minėtam Pagirių
kaimo bendruomenės centrui, kuriam vadovauja trys įtakingos Tautos prisikėlimo partijos narės. Tomas Bodrijė,
„Margasmiltės“ vadovas, įtaria, kad būtent čia ir pakastas interesų šuo. Esą bendrovė atsisakė iš vienos iš
trijulės ponių pirkti sklypą už 5 mln. Lt ir įsigijo tokį pat sklypą iš banko už 2 mln. Lt. Aplinkosaugos
reikalams vadovauja būtent minėtos partijos deleguotas ministras Gediminas Kazlauskas. Ir jei ši paralelė
atsitiktinė, galbūt ponui ministrui derėtų priminti pavaldiniams, kad taip išsidirbinėjantys valdininkai turi
būti tiesiogiai atsakingi už verslo ir investicijų žlugdymą.