Inspekcijos pareigūnai surašė pažeidimų protokolus, o už nusižengimus bus nubausti ir minėtų piliečių
darbdaviai, t. y. rinkėjai.“ Jei bus vienodai, lygiai ir teisingai taikomos Gyventojų pajamų mokesčio
įstatymo nuostatos, tokių pranešimų netrukus turėtų mirgėti kiekvieną dieną. Reikėtų tikrinti, ar Seimo
nariai nešiojamuosius kompiuterius palieka darbe, ar nešasi namo, duoti darbo teisininkams aiškinantis, ar
Seimo narių gyvenimas Seimo viešbutyje yra pajamos natūra, ar ne. Kas užsiimtų tokiomis nesąmonėmis, sunku
įsivaizduoti, tačiau akivaizdu, kad tvarka (greičiau netvarka) įsigaliojo nuo sausio 1 d.
Praėjusiais metais daugiausia ūkio ministro Dainiaus Kreivio pastangomis įsigaliojimo data buvo nukelta.
Verslininkai tikėjosi, kad ne tik nukelta, bet ir pamiršta, deja, valdininkų kompiuterių ekselinėse lentelėse
sveikam protui vietos palikta nedaug.
Į visas ekspertų nuomones, kad mokesčio administravimas kainuoja daugiau, nei biudžeto gaunama nauda, numota
ranka. Į verslininkų aimanas, kad ir taip biurokratinių suvaržymų yra pernelyg daug, dėmesio nekreipta. Prieš
pusmetį žadėta, kad bus parengta aiškesnė mokesčio skaičiavimo tvarka, bet per 6 mėnesius šitoje srityje
nepadaryta nieko. Mokesčių inspekcijos tinklalapyje pateikta skaičiuoklė, kaip nustatyti bent apytikrę
automobilių rinkos vertę, nuo kurios būtų skaičiuojamas mokestis, jei tuo automobiliu asmeniniais tikslais
naudotasi, net kritikos neverta. Ji greičiau buvo sukurta tik priminti, kad prasideda apmokestinimas, o ne
tam, kad iš tikrųjų pagelbėtų. Kyla klausimas, kam reikia visos šios sumaišties. Iš pirmo žvilgsnio galima
būtų viską suversti ant tuometinio finansų ministro Algirdo Šemetos galvos, visa jo kurta mokesčių reforma
buvo paremta pagrindiniu principu – kur dar ką apmokestinti, nesvarbu, ar tai duos naudos. Galima būtų
spėlioti, kad tiesiog suveikė biurokratinio aparato gyvybingumas: p. Kreivys pamiršo, už ką kovojo, o ratas
automatiškai sukosi toliau. Galbūt dabartinė finansų ministrė Ingrida Šimonytė viliasi, kad vienas kitas
litas vis dėlto įkris į valstybės aruodą, bet šita versija mažiausiai tikėtina. Net aklas mato, kad bet koks
bandymas ką nors nubausti už kvailus reikalavimus atsidurs teisme, o pradėjus aiškintis, kas yra pajamos
natūra, gali prireikti net Konstitucinio Teismo pagalbos.
Taigi įtikimiausias scenarijus – visa tai sugalvojo valdančiosios koalicijos ar premjero Andriaus Kubiliaus
priešai: kad dar labiau kristų konservatorių-krikščionių demokratų partijos reitingai, kad protestuoti su
karsteliais dėl nepakeliamo darbo krūvio prie Vyriausybės rinktųsi įmonių buhalteriai ir smulkieji
verslininkai, kurie praranda tikėjimą, jog verslas bus skatinamas, o ne marinamas.