4.000 m2 ploto 5 aukštų pastate, planuoja įrengti apie 60 nestandartinių būstų. Po kelių mėnesių turėtų
prasidėti ir pastato renovacija – bus šiltinamas fasadas, stogas, įrengiamos laiptinės, liftai, bendro
naudojimo erdvės, atvestos visos reikalingos komunikacijos. Tame pačiame pastate bus įrengta ir dviejų aukštų
automobilių stovėjimo aikštelė.
Būstai parduodami po 2.100–2.300 Lt/m2. Už tiek pirkėjas gauna patalpą be vidaus apdailos, tačiau su
reikalingomis komunikacijomis. Pigiau kainuoja patalpos, kurių lubos siekia iki 3,8 m, o patalpos, kurių lubų
aukštis 5,7 m, kainuoja brangiau. Būstuose su aukštesnėmis lubomis galima įrengti antresolių.
„Susidomėjimas projektu tikrai didelis, rezervuojame, deriname preliminarias pirkimo pardavimo sutartis.
Dabar turime potencialių pirkėjų dešimtadaliui visų būstų“, – pasakoja Andrius Voišnis, projekto
koordinatorius.
Gamybinio pastato rekonstrukciją planuojama baigti rudeniop. Projektas finansuojamas iš privačių lėšų,
investicijų sumos UAB „City Restate“ neskelbia.
Buvusį „Kuro aparatūros“ gamyklos administracinį pastatą renovuoti ir nestandartinius būstus įrengti imasi ir
antrinė „Penkių kontinentų“ bendrovė – UAB „Penkių kontinentų“ investicijos. Kaip skelbiama internete,
bendrovė planuoja renovuoti trijų aukštų 3.500 m2 ploto pastatą. Jame bus įrengta 40 m2 ir didesnių
nestandartinių butų.
Patrauklu plėtotojui
Nekilnojamojo turto specialistai sako, kad būstai gamybinėse patalpose turi perspektyvą, jie ras savo
pirkėją, o dėl palyginti nedidelių investicijų į pastato atnaujinimą šie projektai patrauklūs ir plėtotojams.
„Vystytojai greičiausiai gamybines patalpas įsigijo anksčiau, šiose teritorijose jie planavo plėtoti
gyvenamąją statybą ar nesėkmingai bandė jas išnuomoti. Dabar jie svarsto, kaip jas išnaudoti“, – aiškina
Gedvidas Budrys, UAB „Core Solutions“ direktorius.
Pašnekovai sutaria, kad tokių nestandartinių būstų niša kol kas dar laisva. Ligi šiol daugiausia tokiuose
būstuose kurdavosi pavieniai asmenys. Jie patys išsipirkdavo ir suremontuodavo gamybines patalpas.
Nekilnojamojo turto plėtros bendrovės šia sritimi iki šiol nesidomėjo.
„Tai įdomi ir perspektyvi niša. Tik svarbu, kad vieta būtų tinkama. Ne taip svarbu, ar šalia bus gyvenamieji,
ar kiti gamybiniai pastatai, daugiausia reikšmės turi susisiekimas ir socialinė infrastruktūra“, – pabrėžia
Rimas Kirdulis, UAB „Apus turtas“ vadovas ir nekilnojamojo turto brokeris.
Nekilnojamojo turto agentūrų duomenimis, artimiausiu metu sostinėje pirkėjams bus pasiūlyta apie 10.000 m2
gamybinių pastatų. Jie bus pertvarkomi į nestandartinius būstus.
Plėtojant būstus gamybinėse patalpose svarbu ir tai, kad pastato paskirtis būtų pakeista į gyvenamąją. Kitu
atveju naujakuriams teks mokėti nekilnojamojo turto mokestį.
Justas Vaitulevičius, „Core Solutions“ komercinio nekilnojamojo turto brokeris, pažymi, kad šiuo metu
pakeisti nekilnojamojo turto paskirtį į gyvenamąją galima per trumpesnį laiko tarpą nei nekilnojamojo turto
rinkos kilimo metu.
„Architektų šiuo metu netrūksta, o ir miesto savivaldybėje viskas juda greičiau“, – sako p. Vaitulevičius.
Perka jauni
Pašnekovai skiria kelias būstais buvusiose gamybinėse patalpose besidominčių pirkėjų grupes. Tai studentai,
ieškantys savo pirmojo būsto, investicinių tikslų turintys pirkėjai ir šeimos, kurios patiria finansinių
sunkumų. Jos buvo priverstos parduoti savo brangesnį turtą ir nori įsigyti pigesnes gyvenamąsias patalpas.
Būstai gamybinėse patalpose populiariausi yra tarp 25–35 m. amžiaus pirkėjų. Dažnai tai užsienyje studijavę
ar meninių polinkių turintys asmenys. Paprastai jie yra matę, kaip tokios gyvenamosios erdvės atrodo Vakarų
Europoje.
