Praėjusį mėnesį žaliavos fiksavo didžiausią kainos nuosmukį per pastaruosius 13 mėn., nafta per sausį atpigo
8,2%, o indeksas „Standard & Poor's GSCI“, apimantis 24 žaliavas, įskaitant naftą, – 7,3%.
Tadas Povilauskas, banko „Finasta“ analitikas, pagrindiniais veiksniais, lemiančiais naftos kainos nuo 80 JAV
dolerių (USD) už barelį (bbl) čiuožimą per pastarąsias kelias savaites, įvardija jaučiamą tam tikrą
investuotojų atsargumą ne tik žaliavų, bet ir akcijų, skolos vertybinių popierių rinkose.
„Investuotojai truputėlį traukiasi iš biržų dėl nežinios, kas bus toliau. Tokie pareiškimai, kaip Kinijos
centrinio banko ar JAV centrinio banko (FED), kad bus traukiamos perteklinės lėšos iš bankinės sistemos,
vėlgi nėra patrauklūs nei spekuliantams, nei investuotojams“, – sako analitikas. Kaip vieną iš blogų ženklų
jis taip pat nurodo ir vėl pradėjusią mažėti naftos paklausą JAV: sausį naftos produktų suvartojimas šalyje,
palyginti su pernykščiu sausio mėn., smuko 2%, nors tarptautinės agentūros prognozavo šiais metais naftos
paklausą JAV augsiant 0–0,5%, palyginti su 2009 m.
„Vadinasi, Amerikoje, kuri yra didžiausia naftos vartotoja, bent jau metų pradžia nebuvo labai sėkminga.
Antra vertus, yra nemažai prognozių, kad šiemet Kinija didina naftos importą 10–15% ir tai yra tam tikra
atsvara mažėjimui“, – kalba p. Povilauskas ir mini, kad nors šalių pramonės rodikliai po truputį atsigauna,
tačiau naftos paklausa vis dar buksuoja ir kaina mažėja.
Bloomberg naujienų agentūros apžvalga, paskelbta vakar, rodo, kad Naftą eksportuojančių šalių organizacija
(OPEC), pasauliui tiekianti apie 40% visos naftos, sausį pirmąkart per 5 mėn. sumažino žalios naftos gavybą
45.000 bbl per dieną, iki 28,955 mln. bbl per dieną. Vis dėlto visos kartelio šalys viršijo dar 2009 m.
sausio pradžioje nustatytas gamybos kvotas. OPEC artimiausias susitikimas, kuriame bus svarstomos gamybos
kvotos, vyks kovo 17 d. Vienoje.

Laukia smukimo
Tebevyraujantį pesimizmą rinkose rodo ir Bloomberg naftos analitikų apklausa: 47% apklaustųjų ir šią savaitę
tikisi naftos kainos kritimo. Investuotojų atsitraukimą iš naftos rinkos patvirtina ir mažėjantis grynasis
ilgųjų atvirų naftos ateities sandorių pozicijų skaičius Niujorko „Numex“ biržoje.
„Baiminamasi, kad vėl kritęs naftos vartojimas keliose didžiausiose pasaulio valstybėse yra labai negeras
ženklas, rodantis, kad naftos paklausa ir toliau gali išlikti silpna“, – komentuoja „Finastos“ analitikas.
Anot jo, jei sausio tendencija išsilaikys, tai artimiausiu metu naftos kaina rinkoje gali pakristi ir iki
68–70 USD/bbl. Tuomet atsirastų daugiau pirkėjų, o ir USD atžvilgiu sustiprėjęs euras sukurtų tam tikrą
pasipriešinimo lygį.
Iš šios savaitės svarbesnių makroekonominių naujienų p. Povilauskas mini pentadienį skelbiamą nedarbo lygį
JAV (pasak Reuters agentūros, išliks 10% nedarbas) ir dirbančiųjų ne žemės ūkio sektoriuje rodiklį. Jei šis
rodiklis, kaip tikimasi, bus pagerėjęs, tai gali turėti teigiamos įtakos naftos rinkai.
Vakar WTI rūšies nafta Niujorke kovo mėn. sandoriams apie 15.25 val. Lietuvos laiku brango 0,84%, iki 73,80
USD už bbl, o „Brent“ rūšies naftos kaina Londone – 0,95%, iki 72,14 USD/bbl.
Nors naftos kainos biržose pastarąjį mėnesį smuko, Lietuvos mažmeninės degalų rinkos vartotojai iki šiol
nelabai turėjo dėl ko džiūgauti. Tiesa, VŽ rašė (02 01), kad „Lukoil Baltijos“ importuojamas 95 markės
benzinas, kaip tikisi pati bendrovė, leis sumažinti mažmenines degalų kainas. O ir Jacekas Janas Komaras,
„Orlen Lietuvos“ atstovas, žada, kad po savaitės ar dviejų degalai Lietuvoje (joje iš visų Baltijos šalių
degalai yra brangiausi) pigs.