Leidinio numeris:

2010.02.25 (37/2010)

Bankai Rinkoje pritraukti indėliai guli nenaudojami

Paskolų rinkai bankai žada renesansą

Bankai šiemet jau drąsiau kalba apie paskolų rinkos atsigavimą, esą to leidžia tikėtis geresnė ekonominė padėtis ir augantis įmonių apetitas plėstis. Analitikai nurodo ir kitas priežastis – brangiai pernai kainavusį per neramumus pritrauktą indėlių portfelį ir vietos rinkoje mažiau besiskolinančią Vyriausybę.

„2010 m. matomos Lietuvos ūkio atsigavimo tendencijos, todėl ir toliau būsime aktyvūs rinkoje. „Unicredit Bank“ Lietuvos skyrius jau per 2009 m. paskolų portfelį padidino 30%, o 2010 m. siekia augti 25%“, – teigia Gintaras Maželis, vienintelio banko, pernai padidinusio paskolų portfelį, vadovas.

Antanas Danys, antro pagal išduotas paskolas Lietuvoje banko „Swedbank“ vadovas, atsigavimo ženklų regi būsto paskolų rinkoje, taip pat eksportuojančiose bendrovėse, ir tikisi, kad ekonominė padėtis po truputį gerės metų II pusėje, o kartu pradės augti ir paskolų rinka. Tačiau, anot jo, banko grynoji paskolų apimtis gali ir toliau mažėti.

„Manyčiau, kad po pernykščių metų, kai skolinimas, reikia pripažinti, krito stipriai, šiemet turėtų būti skolinama daugiau. Kad skolinsime, net abejonių neturiu, tačiau sunku pasakyti, kokiais mastais, nes viskas priklausys nuo realaus poreikio. Atidžiai vertinsime kiekvieną besikreipiantį klientą, siekiame pritraukti gerų paskolų, mielai tai darytume visus metus“, – tikina RamūnasBičiulaitis, „Danske“ banko Finansų tarnybos direktorius, ir pažymi, kad eksportuojančios įmonės tampa vis aktyvesnės, atsiranda tvirtų verslo klientų, didinančių apyvartas ir norinčių plėsti verslą. Vygintas Bubnys, DnB NORD banko valdybos pirmininko ir prezidento pavaduotojas, vertina, kad šių metų pabaigoje išduotų ir grįžtančių paskolų santykis išsilygins, o bendras paskolų portfelis gali mažėti tik atidėjinių dydžiu. „Net ir nepalankioje ekonominio ciklo fazėje per 2009 m. vien naujų paskolų sutarčių pasirašėme beveik 1 mlrd. Lt vertės ir išlaikėme savo rinkos dalį šiame segmente. Džiugina tai, kad pastebime tam tikrų ekonomikos stabilizacijos ženklų, tačiau šiuo metu dar kiek anksti kalbėti, kad klientų rizikos sumažėjo kardinaliai“, – tikina p. Bubnys. „Mes į rinką žiūrime pozityviai, dirbame ir galvojame, kad reikia eiti į priekį. Pinigai dabar yra labai pigūs ir atsiranda labai realių ir gerų galimybių skolintis, tai visiems yra tik į naudą. Tačiau reikia suvokti, kad dabar požiūris į galimybes kreditą grąžinti šiek tiek realesnis tiek bankų, tiek klientų“, – tvirtina ir Naglis Stancikas, „Snoro“ pirmasis viceprezidentas. Stasys Kropas, Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas, pažymi, kad daug lems teisinė aplinka – ar per kelis mėnesius bus išspręsti klausimai dėl skolininkų piktnaudžiavimo, taip pat „labai įdomu, kaip atrodys fizinių asmenų bankrotas“. „Turi būti aiški ir stabili kreditavimo aplinka, kad būtų galima kalbėti apie augimą. Bankai dirba ir aplinkiniuose regionuose, ir, kol čia yra erdvės neskaidriam verslui, natūralu, kad čia nenorės investuoti“, –tikina p. Kropas, tačiau pripažįsta, kad paskolų portfelis gali stabilizuotis, mat stambesnio verslo atstovų padėtis gerėja.

Sėdi ant pinigų maišo

Nors bankai 2009 m. sumažino kreditavimo apimtis ir paskolų portfelis Lietuvoje per metus sumenko 14,1%, iki 61,4 mlrd. Lt, bankai rinkoje kartu „siurbė“ indėlius – jų kiekis išaugo 7,4%, iki 41,1 mlrd. Lt. 2008 m. pabaigoje paskolų ir indėlių santykis siekė 1,87 karto, pernai jis krito ir kiekvienas į indėlį padėtas litas dengė 1,5 Lt paskolų, o Lietuvos bankas tereikalauja laikyti 4% privalomąsias atsargas.

„Kai 2008 m. pabaigoje kilo likvidumo krizė, bankai pradėjo rinkoje kovoti dėl kiekvieno indėlio ir tai truko visus 2009 m. Bijodami devalvacijos rizikos vietinėje rinkoje, pritrauktomis lėšomis bankai keitė anksčiau gautą finansavimą iš Skandinavijos bankų. Tai privedė prie to, kad bankų grynosios palūkanų pajamos pernai tragiškai krito, kadangi brangiais litais fi

nansuojant pigesnes paskolas eurais neįmanoma perkelti sąnaudų“, – vertina Aurelijus Burda, Norvegijos investicijų bendrovės „Orion Securities“ Vilniaus filialo vadovo pavaduotojas.

Jis pažymi, kad bankai su pritrauktais pinigais „realiai nelabai ką daro“ – indėlių reikėjo likvidumui išlaikyti, tačiau bankai susikūrė papildomą „saugumo pagalvę“, bet ji kainuoja brangiai.

Tačiau p. Kropas atkerta, kad indėlių augimo tendencija yra teigiama, kadangi skolinantis iš užsienio ten išvežamos ir sumokamos palūkanos, be to, atsiranda priklausomybė nuo investuotojų malonės – šoko atveju pinigai lengvai ir iškeliauja.„Anksčiau atotrūkis tarp indėlių ir paskolų Lietuvoje buvo pernelyg padidėjęs, manau, kad turėtume remtis sutaupytomis atsargomis ir pasimokyti iš to, kad lengvas neuždirbtų pinigų skolinimasis nėra perspektyvus ilguoju laikotarpiu“, – tvirtina p. Kropas. LBA atstovas pripažįsta, kad bankams tarpbankinėje rinkoje mažėjančios palūkanos yra nuostolingos, kadangi indėlių palūkanos yra fiksuotos ilgesnį laikotarpį nei paskolų – skirtumas tarp gaunamų palūkanų pajamų ir mokamų palūkanų pernai buvo mažiausias bankininkystės istorijoje ir tesiekė 1,31%. Daugiausia indėlių, palyginti su paskolų portfeliu, pernai lapkritį, LBA duomenimis, buvo pritraukę „Snoras“, Ūkio ir Medicinos bankai – jie indėlių turėjo daugiau, nei buvo išdavę paskolų. Tuo tarpu „Nordea“ už kiekvieną indėliu pritrauktą litą buvo paskolinusi 5 Lt – likusi dalis finansuota daugiausia kontroliuojančiojo banko lėšomis. „Snoro“ 2009 m. III ketv. ataskaitoje matyti, kad grynosios palūkanų pajamos per 9 mėn., palyginti su atitinkamu laikotarpiu prieš metus, krito 70%, iki 44 mln. Lt. Nors banko balansas dėl laisvų pinigų atrodo labai stiprus, tačiau už tuos pinigus reikia mokėti. „Nordea“ indėlių tiek nepritraukė, vadinasi, paskolas ji finansavo užsienio rinkose“, – aiškina p. Burda.

Reaguoja

Bankai į per didelį indėlių kiekį reaguoja mažindami palūkanų normas – tai atspindi krentančios tarpbankinės rinkos VILI- BOR palūkanos. „Viską daro rinka, jei žmogus atneša padėti indėlį, niekas jo į gatvę nevaro, tačiau bankai turėdami perteklinį likvidumą mažina palūkanas. Aišku, indėlininkai ilgainiui bus nepatenkinti, galbūt jie mesis į kitas priemones – obligacijas, taupymo lakštus, galbūt akcijų rinką, investicinius fondus, – teigia Evaldas Čepulis, SEB banko Finansų rinkų departamento vadovas. – Skolinimosi kaina irgi mažėja ir bankų reikalavimai šiemet bus galbūt nebe tokie griežti, kaip prieš metus.“ Anot p. Burdos, paskolų rinką pagyvinti gali ir stipri bankų kapitalo bazė, išblėsusi devalvacijos tema, be to, vietos rinkoje mažiau besiskolinanti Vyriausybė – „bankai kur nors turės įdarbinti pinigus“.

Kaina

„Jau ne kartą esame pabrėžę, kad praeityje bankai nepakankamai vertino riziką, todėl atsižvelgiant į tai negalima tikėtis, kad maržos grįš į 2007–2008 m. lygį. Kita vertus, jau dabar pastebime, kad šalies ekonominė padėtis taisosi ir skolinimosi galimybės didėja“, – teigia p. Danys.

Ponas Bičiulaitis vertina, kad bankų rizikos premija ir toliau priklausys nuo klientų finansinio pajėgumo, vykdomo projekto, ji išliks didesnė nei prieš krizę.

„Vidutinio dydžio bendrovėms bankų taikomos maržos sukasi apie 3–3,5%, stambesnėms įmonėms jos kiek mažesnės, tačiau maržos būna skirtingos kiekvienu atveju. Didžiąją mūsų paskolų portfelio dalį sudaro paskolos, suteiktos gamybos įmonėms, taip pat nemažai paskolų yra išduota energetikos, infrastruktūros, prekybos bei žemės ūkio sektoriaus įmonėms“, – tvirtina p. Maželis iš „Unicredit Bank“. O p. Burda priduria, kad paskolų kainoms smukti neleis ir bankų noras „atidirbti prarastas galimybes“.

„Visuose sektoriuose yra įmonių, kurios sėkmingai vykdo veiklą, yra ir tokių, ir kurioms nesiseka. Reikiamą finansavimą greičiausiai užsitikrina įmonės, kurios iš savo finansinių srautų gali dengti kreditus“, – tikina ir p. Bubnys.