kurio visame Klaipėdos uoste gali būti apie 200.000 kub. m, nugabenti į laikiną saugojimo aikštelę, kuri
įrengta pietinėje uosto dalyje. Tinkamiausio sprendimo būdo buvo ieškoma apie dešimtį metų, tam
rekonstruojant bangolaužius specialiai buvo numatyta ir Pasaulio banko pinigų, bet jų nesugebėta panaudoti.
„Pagaliau rimtai imtasi to klausimo, yra poveikio aplinkai vertinimo ataskaita, daromi kiti darbai. Mums
dokuose metų metus susikaupęs užterštas gruntas yra rimta problema, nes negalime į doką priimti remontuoti
didesnio tonažo laivų ir tai mažina mūsų konkurencingumą“, – sako Arnoldas Šileika, AB „Vakarų laivų
gamykla“ (VLG) generalinis direktorius.
Anot jo, problema įmonėje bus išspręsta dešimtmečiui, o gal ir ilgesniam laikui, nes dabar naudojamos
naujoviškos dažymo ir kitos medžiagos.
Išrinktas rangovas išvalyti VLG doką, išgabenti gruntą į laikinąją aikštelę, joje gruntas bus pilamas į
geosintetinius maišus, reikės įrengti ir atitinkamą infrastruktūrą aikštelėje. Kiek kainuos visi su užterštu
gruntu susiję darbai, uosto direkcija nurodyti dar negali, tačiau užsimena, kad gali atsieiti ir keliolika
milijonų litų.
Siūlys statyboms
„Negalime pasakyti keleto etapų galutinės kainos, kol nežinome cheminių parametrų, kas liks po grunto
apsivalymo. Išsisunkę iš grunto visi skysčiai bus vežami į valymo įrenginius, o gruntas, laikomas
geosintetiniuose maišuose, po kurio laiko kam nors bus naudojamas“, – aiškina Eugenijus Gentvilas, Klaipėdos
valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius.
Jo teigimu, vienokia kaina būtų, jei bus nuspręsta gruntą gramzdinti jūroje, ir visai kitokia, jei jis bus
tinkamas naudoti kaip statybinė medžiaga, iš kurios bus galima uždirbti. Jau yra svarstymų, kad šią medžiagą
būtų galima panaudoti privažiavimo keliams tiesti prie Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro sąvartyno.
Neatmetama galimybė, kad iškastas gruntas bus tinkamas užpilti dalį akvatorijos prie Smeltės pusiasalio ir
taip padidinti uosto teritoriją.
