prospekto ruožą, Kaunas – „Akropolio“ nugalėtą Laisvės alėją, Klaipėda – mokesčių alinamą senamiestį.
Verslininkai įsitikinę, kad net jaukiausias restoranas ar išskirtinė parduotuvė neišgyvens, jei patalpos bus
nepakeliamai apmokestintos, o klientai neturės kur pasistatyti automobilio ir nesijaus saugūs.
Mero pusryčiai
Vilniaus Gedimino prospekto dalis nuo Seimo iki Lukiškių aikštės galėtų būti pervadinta Tyliąja gatve.
Pasibaigus darbo dienai čia nurimsta miestelėnų šurmulys, užklysta vos vienas kitas turistas ar darbe
užsibuvęs Seimo narys. Naktinio gyvenimo nėra, nes Gedimino prospekte nuo 19 val. automobilių eismas
draudžiamas.
„Nespėsite nė straipsnio parašyti ir mes bankrutuosime“, – po vakar vykusių pusryčių su sostinės vadovu
Viliumi Navicku karčiai juokavo būtent šioje prospekto dalyje įsikūrę verslininkai.
Ponui Navickui verslininkai bandė išaiškinti, jog eismo draudimas artina centrinės gatvės agoniją labiau nei
ekonominis nuosmukis.
Veronika Nevoina, UAB „Esse LT“ direktorė, pasakoja, kad įmonės valdoma kavinė šioje vietoje gyvuoja pusantrų
metų, veiklos patirtis rodo, jog žmonės čia neužsuka būtent dėl to, kad netoliese negali statytis mašinų.
„Kavinės, restoranai žmonėms čia patrauklūs, tuo įsitikiname per renginius. Tai, kad čia nėra žmonių, ne
verslo problema, tiesiog jiems nepatogu“, – daro išvadą verslininkė.
Audrius Janušauskas, UAB „Centrinis renginių biuras“ vadovas, pažymi, jog šiuo metu patalpų nuomos kaina
Gedimino prospekte ypač patraukli. Tačiau, jei čia nevyks renginių, nebus išspręstas automobilių stovėjimo
klausimas, nuomininkams teks primokėti, kad klientų ateitų.
Trūksta alternatyvos
„Meras žada mokyti visuomenę vaikščioti po sostinės centrą. Tačiau aš manau, kad visuomenei gerokai lengviau
nuvažiuoti į prekybos centrą, nes ten yra automobilių stovėjimo aikštelė. Meras sako, kad 2012 m. bus statoma
požeminių aikštelių, tada jos bus pigios, o gatvėse stovėjimas kainuos brangiai. Tai galbūt jau dabar galima
brangiai mokėti, bet turėti galimybę mašinas statyti?“ – svarsto Algimantas Jablonskis, „AJ Šokolado“
vadovas.
Vytas V. Petrošius, „Vagos“ leidyklos generalinis direktorius, pasakoja, kad tuo metu, kai Gedimino prospekte
važinėjo viešasis transportas, buvo galima sustoti automobiliams, „Vagos“ knygyno pardavimai buvo 3 kartus
didesni nei dabar, nors knygynas dabar rekonstruotas ir išplėstas iki 2 aukštų.
„Galima sakyti, jog periferinis knygynas parduoda daugiau knygų negu esantis miesto centre. Ką tai rodo?
Centras tapo užkampiu“, – apgailestauja jis.
Algimantas Šinkūnas, „Dolitos“ vadovas, svarsto, jog verslui tinkama išeitis būtų, jei miestas leistų
išsinuomoti klientų automobiliams stovėjimo vietų greta restoranų, parduotuvių, bent jau iki tol, kol bus
įrengtos požeminės automobilių stovėjimo aikštelės.
Vėl svarstys
Vilniaus meras žada ieškoti galimybių ir būdų, kaip gaivinti minėtą Gedimino prospekto dalį.
„Yra keistokų dalykų, pavyzdžiui, čia penktadieniais negalima važiuoti nuo 19 val. iki 23 val. Svarstysime šį
klausimą. Vargu ar leisime naktinį važinėjimą po prospektą, juolab žinodami, kokias šėliones ar lenktynes
rengia jaunimas. Galbūt taksi galėtų vežioti klientus bent jau iki 24 val.“, – dėsto sostinės vadovas. Jis
sako neigiamai vertinantis siūlymus leisti statyti automobilius pačiame prospekte, juolab kad tam
greičiausiai nepritartų čia gyvenantys miestiečiai.
Meras užsimena ir apie galimybes mažinti nekilnojamojo turto mokestį, tačiau tik socialinį-kultūrinį verslą
plėtojančioms įmonėms.
„Pavyzdžiui, jei čia įsikurtų galerija, nedidelis pieno baras, kavinė vaikams; kodėl knygyne negalėtų
atsirasti pasakų kambarys, kol mama perka knygą, vaikams kas nors gali skaityti pasaką. Tokiam verslui tikrai
būtų galimybių mažinti NT mokestį, galbūt net per pusę. Tai negaliotų įstaigoms, kuriose vykdoma prekyba
alkoholiu“, – aiškina p. Navickas.
Tokie jo svarstymai išsyk suerzino restoranų savininkus. Anot jų, tik diktatorius gali priimti tokius
diskriminacinius sprendimus, nes alkoholio prekyba tokia pat legali kaip ir pieno ar knygų.
Kaunas – pavyzdys
Kauniečiai jau antri metai skelbia gaivinantys legendinę Laisvės alėją. Regis, pradėti darbai duoda vaisių.
Verslininkai juokauja: nors pardavimai neauga, bet išeičių ieško susibūrusi Laisvės alėjos bendruomenė, čia
dažniau patruliuoja policininkai, žydi daugiau gėlių ir dažniau skamba muzika.
„Saugumo stoka buvo didžiausia Laisvės alėjos bėda. Tai pradėta spręsti. Savivaldybė verslininkams,
dirbantiems ir prisidedantiems prie Laisvės alėjos ir senamiesčio gaivinimo, taiko mažesnį NT mokestį,
nerenkamos rinkliavos už lauko kavines. Konkrečiai mano įmonei tai leidžia sutaupyti per sezoną iki 12.000
Lt“, – kalba Gintautas Ruminas, kelių restoranų Kaune savininkas. Jis sako, kad jau oficialiai pripažįstama,
jog didžiausia Kauno klaida – prekybos centrai miesto centre, jie pasiglemžė Laisvės alėjos lankytojų
srautus, nuogąstaujama, kad antrą tokią bangą sukels Sporto rūmai Nemuno saloje.
„Dabar kalbama apie Laisvės alėjos rekonstrukciją, tačiau ne nauja betoninė ar granitinė danga įžiebia
gyvybę, o žmonės. Kaip juos susigrąžinti, turi galvoti ir verslas, ir miesto vadovai, ir pati bendruomenė“, –
prioritetus vardija p. Ruminas.
Kur kas liūdniau kalba Klaipėdos verslininkė ir tarybos narė Eugenija Odebrecht. Anot jos, uostamiesčio
vadovai „tiesiog nemyli ir nevertina verslo“. Tarybos opozicinėje Socialdemokratų frakcijoje esanti
verslininkė įsitikinusi, jog senamiestį gali „pribaigti“ mokesčiai, įvairūs draudimai.
„Nuo praėjusių metų apmokestintas automobilių stovėjimas Klaipėdos senamiestyje. Kiekviena gatvelytė,
skverelis, parduotuvėlė nebeturi nemokamos vietos klientui. Valdžios vyrai 10 m. neranda kompromiso su
verslu“, – apgailestauja politikė.
