Pernai vasarį viešbučių valdymo paslaugas teikianti bendrovė UAB „Hoteliers Co.“ perėmė „Klaipėdos“ viešbučių
valdymą ir užsibrėžė ambicingą tikslą – padidinti pelną. Iš 5 žmonių komandos 2 pradėjo vadovauti Kauno ir
Klaipėdos viešbučiams, kiti ėmėsi rinkodaros bei personalo valdymo reformų.
„Tuo metu šalyje visu stiprumu pasireiškė ekonominė krizė, turizmo ir konferencijų verslui ji atsiliepė
sumenkusia verslo perkamąja galia ir nusekusiais turistų srautais. Viešbučiai „Klaipėda“ neteko savo rinkos
dalies, o PVM buvo padidintas nuo 5 iki 21%“, – nepalankias starto aplinkybes prisimena Andrius Staniukėnas,
UAB „Hoteliers Co.“ valdybos pirmininkas ir uostamiesčio viešbučio „Klaipėda“ vadovas.
Pasak jo, šis Klaipėdos viešbutis vienas didžiausių šalyje, jame 307 numeriai, jam priklauso apie 20.000
kv. metrų patalpų, yra apie šešias dešimtis nuomininkų: kazino, sporto klubas, naktinis klubas, striptizo
baras ir kt. Tokiame didžiuliame ūkyje, pasak p. Staniukėno, atsirado daugybė vietų, kur buvo galima taupyti,
klientams to nejaučiant. Pavyzdžiui, viešbučio svečiai dušu dažniausiai naudojasi po dvi valandas rytais ir
vakarais, tad visai nebūtina tuščiai kaitinti vandenį naktį. Efektas – per mėnesį sutaupyta 10.000–15.000 Lt..
Rinkodarai buvo paliktos tik būtiniausios išlaidos. O su turizmo agentūromis, verslo klientais ir fiziniais
asmenimis pradėjo dirbti šių sričių profesionalai. Keitėsi ir personalo valdymas: mažėjo darbuotojų, o darbo
krūvis likusiems padidėjo. Atlyginimų fondas buvo sumažintas. Tačiau nors sezono metu virėjų, pardavėjų ar
kambarinių paklausa pajūryje išauga, „Klaipėda“ sugeba surinkti vasarai reikalingą komandą ir ją apmokyti.
Ponas Staniukėnas neslepia – didžiausią viso trijų viešbučių pelno dalį, per 6 mln. Lt, uždirbo uostamiesčio
„Klaipėda“.

Su „Amberton“ vardu
Šiais metais „Hoteliers Co.“ planuoja išlaikyti praėjusių metų pelningumą ir prie tinklo prijungti 1–2 naujus
viešbučius. Be to, keičiasi ir tinklo pavadinimas. Praėjusį penktadienį Vilniaus „Klaipėda“ jau pasipuošė
nauja iškaba su „Amberton“ pavadinimu..
Tai daroma dėl keleto priežasčių – kad būtų išvengta painiavos ir kad naująjį pavadinimą galima būtų
patentuoti.
„Kadangi Klaipėda yra miesto pavadinimas, jo neįmanoma patentuoti. O plėtros užsienyje planai su pavadinimu,
kurio negalima patentuoti, yra abejotini. Antra, turėjome kuriozinių atvejų, kai svečias, užsisakęs kambarį
Vilniaus „Klaipėdoje“, nuvažiuodavo į uostamiestį“, – apie svečiams kylančius nepatogumus kalba viešbučio
vadovas.
Be to, sukūrę „Amberton“ tinklo koncepciją ir standartus „Hoteliers Co.“ siekia parduoti ne tik valdymo
paslaugą, bet ir franšizę.
„Bankai puikiai mato mūsų finansinius srautus ir siūlo „Hoteliers Co.“ perimti sunkumų turinčių viešbučių
valdymą. Derybos vyksta, tačiau staigios plėtros neplanuojame“, – tikina pašnekovas. Pasak jo, tikslas – ne
kuo didesnis viešbučių skaičius, o jų potencialas.

Pagal svorį
Viešbučių verslo specialistai sako, kad Lietuvoje veikia kelios viešbučių valdymo grupės, perėmusios valdymą
iš neprofesionalų, jos gali pasiekti gerų rezultatų. Tačiau, jų teigimu, šiuo metu turėti mažiuką, bet
pelningai dirbantį viešbutį – utopija. Valdymo bendrovėms tokie neįdomūs tiek dėl brangaus administravimo,
tiek dėl to, kad yra įsiskolinę bankams ir visą uždarbį atiduoda jiems.
Vaclovas Kontrauskas, restorano ir svečių namų „Ida Basar“ vienas iš savininkų, svarsto, kad pelningai dirbti
įmanoma tuomet, jei viešbutis priklauso tarptautiniam tinklui. Tam tarnauja žinomas vardas ir bendra
viešbučių rezervavimo sistema. Mažiukams pelno nematyti – net šiuo metu, kai turizmo sezonas netrukus pasieks
įkarštį, svečių tik vienas kitas. Vietinių, kurie apsistodavo viešbučiuose, skaičius sumažėjo net ne
procentais, bet kartais. Verslo žmonių viešnagės irgi retėja.
„Po senamiestį dar vaikščioja lenkų maldininkų. Tačiau jie atvyksta su savo sumuštiniais ir arbata, o nakvoja
arba ten, kur nakvynė kainuoja iki 50 Lt, arba tą pačią dieną išvyksta namo“, – pastebėjimais dalinasi „Ida
Basar“ vadovas.
Svečių namų, kuriuose yra 3 apartamentai ir 4 dviviečiai numeriai, vidutinis užimtumas pernai siekė vos 30%.
Verslininkas tikina, kad peržiūrėjo visas išlaidas ir taupė visur, kur tik buvo įmanoma. Tačiau svečių namai
pelno neuždirbo. O gavus nekilnojamojo turto mokesčio sąskaitą, teko prašyti įmokas išdėstyti dalimis.
„Šiuo metu jaučiamės tarytum dalyvaudami valdžios eksperimente, ar išgyvensime“, – neslepia p. Kontrauskas.

Žirklės
Nors yra prabangių nepriklausomų viešbučių aljanso „Preferred Hotels Group“ narys, pernai pelno neuždirbo ir
„Narutis“. Nadiežda Novickienė, viešbučio „Narutis“ bendraturtė, aiškina, jog viešbutis dalyvauja bendroje
rezervavimo sistemoje, darbuotojai nuolat siunčiami mokytis rinkodaros žinių, o nedidelių viešbučių
populiarumas didėja. Beje, „Narutis“ iš žemesnės viešbučių pakopos palypėjo aukščiau – iki „Boutiqe“
kategorijos.
„Tačiau per praėjusius metus mūsų pajamos nekilo ir pelno neturėjome. Mes džiaugėmės jau tuo, kad smarkiai
sumažinę išlaidas išlaikėme per 2008 m. pasiektus rezultatus“, – sako p. Novickienė.
Nors vidutinis viešbučio užimtumas pernai siekė 46%, tačiau gerokai sumažėjo vidutinė numerio kaina, o
mokesčiai padidėjo.
Ji baiminasi, kad, jei valdžios požiūris į tokią eksporto paslaugą kaip viešbučių verslas nesikeis, kris
paslaugų kokybė. Negaunantys pelno viešbučiai neturi pinigų investicijoms, vadinasi, neatnaujina
infrastruktūros, kambarių ir pan.
„Man sunku patikėti, kad vien iš viešbučių paslaugų pernai buvo galima uždirbti pelno“, – abejoja
verslininkė.
Evalda Šiškauskienė, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė, neatmeta galimybės, kad
profesionalus valdymas gali nustebinti rezultatais.
„Dalis ekonominio pakilimo metais pastatytų ar įsigytų viešbučių savininkų nėra viešbučių verslo
profesionalai“, – atkreipia dėmesį asociacijos vadovė.
Tačiau patikėti verslą valdymo grupei gali tik stambūs viešbučiai – mažiukus administruoti brangu, pelnas iš
jų menkas, tad valdymo grupės tokių purtosi.

Dejavimas nepadės
Asta Jutaitė, Vilniaus viešbučio „Klaipėda“ direktorė, skaičiuoja: jei ne 14% padidintas PVM ir iki 5% visų
pajamų sudarantis nekilnojamojo turto mokestis – 2009 m. maždaug 3 mln. Lt siekęs viešbučio pelnas galėjo
būti penktadaliu didesnis.
Kadangi mokesčiai didėjo, o paslaugų kaina sumažėjo 10–20%, buvo suformuota profesionaliai dirbanti viešbučio
komanda ir sudėlioti uždaviniai, kaip skatinti pardavimus ir mažinti išlaidas.
„Mes turėjome pasitempti: buvo peržiūrėtos visos sutartys su tiekėjais, palygintos kainos ir įvertinta, kur
permokame ir kur galėtume sutaupyti“, – svarbiausius darbus prisimena direktorė.
Aktyviais pardavimais ji vadina nuolatinį dėmesį klientui ir teigia, jog sena taisyklė, kad 20% lojalių
klientų gali atnešti 80% pajamų, vis dar galioja – Vilniaus „Klaipėdos“ užimtumas pernai siekė 60%.
„Dabar pats laikas atsikovoti rinkos dalį ir užsitikrinti ateitį. Jei galvosime, kad dabar krizė ir niekas
nekeliauja, o tik dejuosime – svečių nesulauksime“, – kad įdėtos pastangos virsta pelnu, neabejoti ragina
p. Jutaitė.