„Investuojama tik ten, kur gaunamos ES lėšos. Viešbučių savininkai pakliuvo į savotiškas pinkles – dabar
pritariama projektams, kurie rašyti prieš keletą metų, kai ekonominė padėtis buvo geresnė ir skelbiamos
optimistinės prognozės. Naujų investuotojų beveik neateina“, – pažymi Rima Jakytė, Mykolo Romerio
universiteto docentė. Ji sako netikinti, kad pasiteisins projektuose surašytos optimistinės ekonominės
prognozės.
Turizmo ekspertės žiniomis, šiuo metu vienetai apgyvendinimo įstaigų dirba pelningai.
„Šiandien investuoti Palangoje gali tik kamikadzė. Kaip tik važiuoju pro ekonominės klasės viešbutį, kuriame
30 kambarių, o šalia pastato stovi tik 2 lankytojų mašinos. Tokia sezono pradžia“, – dėsto Gintaras Sičiūnas,
Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentas, vilos „Diemedis“ direktorius, vertindamas 7
paraiškas Palangoje statyti naujus viešbučius.

Teorinis vidurkis
„Penktadienį iš 121 mln. Lt buvo paskirstyta 80 mln. Lt. Dalis projektų įvertinti kaip netinkami ir toliau jų
likimą nagrinės Finansų ministerija. Galbūt dalis projektų dar bus pervertinti ir jiems bus skirtas
finansavimas“, – pasakoja Vidmantas Valiušaitis, VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros atstovas ryšiams su
visuomene.
Paramos intensyvumas – 50%. Projektų rengėjai galės gauti 30% paramos sumos dydžio avansinius mokėjimus,
anksčiau, patvirtinus paraišką, pirma savo lėšomis reikėjo įgyvendinti projektą ir tik tuomet buvo pervedama
parama.
„Jei žiūrėtume į užimtumą, tai naujų viešbučių kaip ir nereikėtų, tačiau jei lygintume su Europos vidurkiu,
mūsų šalyje apgyvendinimo įstaigų 5 kartus mažiau, todėl erdvės rinkoje kaip ir yra“, – dėlioja Evalda
Šiškauskienė, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė. Jos manymu, pritraukti investuotojų,
kai vidutinis šalies viešbučių užimtumas 30–40%, beviltiška. Rajonų centruose įsikūrusių apgyvendinimo
įstaigų rodikliai dar menkesni. Lieka tik ES parama. Be to, prezidentės teigimu, projektai bus įgyvendinami
bent porą metų ir, kai nauji viešbučiai pradės veikti, galbūt ekonomika jau bus atsigavusi.
Turizmo agentūrų vadovai, į Lietuvą vežantys užsienio turistus, plėtrą vertina ne taip optimistiškai.
„Mes jau pamiršome, kuriais metais augo turistų srautas, o paraiškų pateikta 27 naujiems viešbučiams įkurti,
tarp jų bus ir palyginti didelių objektų“, – analizuoja padėtį Kęstutis Ambrozaitis, UAB „Lithuanian Tours“
direktorius.
Verslininkas juokauja, kad viena ranka apgyvendinimo įstaigos statomos, kita griaunamos, nes keletas
neišsilaikančiųjų jau renovuojami ir bus paversti gyvenamaisiais butais.
Jam pritaria ir rinkos senbuviai.

Paskutinis traukinys
Ponas Sičiūnas sako, kad valdžia geriau netrupintų po milijoną ar kelis milijonus atskiriems objektams, bet
eitų Druskininkų keliu. Geriau investuoti ir pastatyti vieną objektą, pavyzdžiui, vandens parką, kuris ir
trauktų turistus, ir kartu pagyvintų vietos verslą. Vien šalia apgyvendinimo įstaigos įrengtas SPA centras
nieko nepakeis.
„Čia paskutiniai ES pinigai ir remtinos veiklos buvo ekonominės klasės viešbučiai, dvarai, konferencijų ir
SPA centrai. Tie, kas sugebėjo parašyti gerus projektus, gaus paramos“, – pasakoja p. Šiškauskienė. Jos
teigimu, statybų banga duos naudos ne tik apgyvendinimo įstaigų plėtrai, bet ir statybininkams bus sukurta
naujų darbo vietų.
Asociacijos prezidentė skaičiuoja, kad šiandien turėti vien tik viešbutį be papildomų paslaugų neperspektyvu.
Dėl to visi ir nori SPA bei konferencijų salių.

Mato perspektyvą
„Konferenciniam turizmui, pelningiausiam viešbučių verslui ne sezono metu, reikia gero susisiekimo. Šiandien
skrydžių užtenka, tačiau lėktuvai tušti ir matome, kad reisų pradeda mažėti“, – atsargiai ateitį vertina p.
Jakytė. Ji sako matanti tendenciją, kad kai konferenciniam turizmui skirti produktai bus pateikti rinkai,
europiečiams jie paprasčiausiai bus nepasiekiami.
Ne taip niūriai į ateitį žvelgia pinigus statyboms imantys verslininkai.
„Valdome viešbučių tinklą ir mums prisidurti dar vieną viešbutį Palangoje patogu, nes komanda, kuri derasi su
klientais, dirba efektyviai ir naujo objekto priežiūra kainuos palyginti nedaug. Jei tai būtų pirmas mūsų
viešbutis, jo statyti galbūt ir neapsimokėtų“, – skaičiuoja paramą viešbučiui pajūryje statyti gavęs Rimantas
Jasiukėnas, vienas iš „Klaipėdos viešbučio“ savininkų.
Verslininkas sako, kad jei nebūtų ES paramos, naujo objekto nesiimtų, nes šiandien viešbučių verslas sunkiai
atsiperka. Sunkiausia pavienėms apgyvendinimo įstaigoms, negalinčioms pakankamai pinigų skirti rinkodarai.