Finansinio stabilumo apžvalgą paskelbęs Lietuvos bankas (LB) konstatuoja, kad Lietuvos dvigubo ekonomikos
nuosmukio rizika pripažinta kaip didžiausia grėsmė finansų sistemos stabilumui vidutiniu laikotarpiu,
pasireiškianti per mažėjantį eksportą, kylančias palūkanų normas ir krintančias nekilnojamojo turto kainas.
Žygimantas Mauricas, LB Finansinio stabilumo skyriaus viršininko pavaduotojas, nurodo, kad atlikdamas
testavimą nepalankiausiomis sąlygomis LB siekė įvertinti galimo dvigubo ekonomikos nuosmukio (t. y.
nepalankaus testavimo scenarijaus) poveikį šalies finansų sistemos stabilumui, jei toks nuosmukis įvyktų.
Nepalankus testavimo scenarijus buvo sumodeliuotas taikant Lietuvos banko struktūrinio makroekonominio
prognozavimo modelį, prie labiausiai tikėtino šalies ekonominės raidos scenarijaus pridedant nepalankius
makroekonominės aplinkos pokyčius, t. y. – eksporto mažėjimą, palūkanų normų kilimą ir nekilnojamojo turto
kainų mažėjimą.

Žalos neišskiria
„Kiekvieno šoko įtaka finansų sistemai būtų nevienoda: eksporto mažėjimas neigiamai veiktų atvirų užsienio
prekybai sektorių įmonių finansinę padėtį, ilgainiui tai lemtų augantį įmonių bankrotų ir bedarbių skaičių ir
pablogintų Lietuvos ekonomikos augimo perspektyvas. Palūkanų normų kilimas padidintų įmonių ir namų ūkių
skolos tvarkymo išlaidas ir sumažintų skolinimosi paklausą, kas taip pat turėtų neigiamą įtaką tolesniam
šalies ekonomikos augimui, o nekilnojamojo turto kainų kritimas padidintų užstato vertės riziką ir lemtų
didesnius nuostolius realizuojant iš nemokių skolininkų perimtą turtą“, – pažymi p. Mauricas.
Todėl jis teigia, kad tiesiogiai lyginti atskirų rizikos veiksnių poveikį finansų sistemos stabilumui būtų
netikslinga.
„Be to, atlikdamas kredito rizikos testavimą nepalankiausiomis sąlygomis Lietuvos bankas nevertino atskirų
rizikos veiksnių išsipildymo tikimybių, o analizavo juos kaip sudėtines nepalankus testavimo scenarijaus
dalis“, – aiškina p. Mauricas.

Eksportas – variklis
LB vertina, kad esant nepalankiam scenarijui sumažėjusios eksporto pajamos darytų neigiamą įtaką bendrai
šalies ekonomikos augimo perspektyvai, ypač tuo metu, kai vidaus paklausa kukli. Tačiau bent jau kol kas
statistika byloja apie eksporto augimą – 2010 m. sausį–balandį, palyginti su 2009 m. tuo pačiu laikotarpiu,
eksportas padidėjo 17,2%.
Vilija Tauraitė, AB SEB banko vyriausioji analitikė, sako, kad šiuo metu matomas Lietuvos eksporto rinkų
atsigavimas ir gerėjančios perspektyvos, bet ne žvelgiant į tolimesnę ateitį – tai prognozuoti sunku.
„Mums svarbiausia, kad atsigautų euro zonos ekonomika ir kaimyninės valstybės: Baltijos šalys ir Lenkija.
Vokietija nuperka 15% lietuviškos kilmės eksporto, o jis yra svarbiausias norint atsigauti. Rusija, kuri
pagal bendrą eksporto apimtį yra pirma, pagal lietuviškos kilmės eksportą tėra 12-oje vietoje, todėl mums
pirmiausia ir reikia žiūrėti į Vakarus“, – prioritetą regi analitikė.
Anot p. Tauraitės, pagrindinė rizika dėl euro zonos, apie kurią šiuo metu kalba visi, yra ta, kad dėl
fiskalinių bėdų apkarpius valstybių išlaidas vidaus paklausa sumažėtų ir ekonomika lėčiau atsigautų.
„Tai viena iš kelių pagrindinių rizikų Lietuvai“, – sako p. Tauraitė ir pažymi, kad dabar iš Vokietijos,
svarbios eksporto rinkos, ir trūksta stabilių naujienų, kurios leistų manyti, kad šausime aukštyn.
Ji taip pat pabrėžia, kad problemos euro zonoje silpnina eurą, todėl gerėja Vokietijos eksporto
konkurencingumas, tačiau dėl to neatsigauna Vokietijos vidaus rinka, kuri Lietuvai yra svarbesnė.
Nors svarbus ir Lietuvos įmonių konkurencingumas, tačiau, anot p. Tauraitės, Lietuvos eksportui atsigauti iš
tiesų labiau svarbus yra išorės rinkų paklausos veiksnys.
Anot p. Tauraitės, labai sunku prognozuoti ilgalaikes Lietuvos eksporto perspektyvas, tačiau didėjimo
tendencija šiemet turėtų įsitvirtinti vien dėl žemos statistinės bazės.
„Tas eksporto nuosmukis, kokį turėjome pernai, garantuoja mums gan nemažą pliusą šiemet. Tai lems ne tik
didėjanti išorės rinkų apklausa, bet ir mūsų verslininkų lankstumas – žengta į egzotiškas rinkas“, – mano p.
Tauraitė.

Neturėtų smaugti
Svarią įtaką šalies ekonomikai, privačiam sektoriui turi ir palūkanų normos, kurių spartus didėjimas turėtų
neigiamų padarinių Lietuvos ūkio raidai.
Tačiau Giedrė Gečiauskienė, „Danske“ banko Finansų rinkų departamento direktorė, vertindama palūkanų normų
pokyčių perspektyvas, pažymi, kad blogasis scenarijus galimas tik tuomet, jei dramatiškai kiltų tiek
tarpbankinės palūkanų normos, tiek bankų maržos.
„Prielaidų pinigų, tarpbankinėje, kredito rinkose taip smarkiai kilti palūkanoms, bent jau dabar, nėra“, –
mano p. Gečiauskienė.
Ji nurodo, kad tarpbankinės palūkanos skolinantis litais yra kiek dinamiškesnės, nes priklauso nuo vidinių
šalies ekonomikos veiksnių.
„VILIBOR kilimo galima tikėtis anksčiau, nes tai priklauso ir nuo valstybės skolinimosi, likvidumo valdymo.
Atsigręžę atgal matome, kad VILIBOR yra gan žemo lygio dėl to, kad tarpbankinės sistemos likvidumas yra
pakankamai geras, ir prielaidų, kad jis galėtų kažkur dingti, sunku įžvelgti“, – sako p. Gečiauskienė.
Tačiau ji nemano, kad padėtis turėtų gerėti iš esmės, nes prielaidų mažėti maržoms nebėra.
„Kredito rinkos pasaulyje jau ilgus metus yra įsitempusios ir tikėtina tokios išliks, tad pasaulinės kredito
maržos neturėtų staigiai kristi, to galime laukti ir Lietuvoje“, – vertina p. Gečiauskienė ir priduria, kad
nei verslui, nei namų ūkiams esminių pokyčių dėl paskolų ir jų tvarkymo neturėtų būti.