Statistikos departamento duomenimis, kas trečias pernai atvykęs turistas Lietuvoje lankėsi pirmą kartą.
Atvykusiųjų į Lietuvą poilsiauti pernai buvo 18,6% mažiau nei užpernai, o verslo turizmas smuko 13,4%.
Atvažiuojančiųjų į Lietuvą vienai dienai ir nenakvojančių mūsų šalyje turistų sumažėjo 6,6%.
Didžiausią įtaką kelionių sumažėjimui pernai, palyginti su 2008 m., turėjo kritęs kelionių iš Lenkijos
skaičius – 22%, Rusijos – 16,7%, Latvijos – 17,9 %. Kelionių į Lietuvą iš ES šalių sumažėjo
21,3%, o turistų ne iš Europos Bendrijos – 9,5%.
„Šie skaičiai aiškiai parodo, ką kalbėjome visus metus. Kad 21% PVM mokestis, kuris sudaro didelę dalį
paslaugų kainos, neleidžia mums konkuruoti su kaimynais. Dabar turizmo agentūros mielai visas keliones
organizuoja per Estiją, Latviją, Lenkiją, kur PVM viešbučiams yra 7–9%. Tai jie gali pasiūlyti didesnį
procentą turizmo agentūroms ir kartu išlaikyt konkurencingą kainą“, – kalba p. Šiškauskienė.
Pasak jos, statistikos duomenys rodo, kad valdžia stipriai klysta nedarydama viešbučiams PVM mokesčio išimčių
ir viešbučių verslo neprilygina eksportui. „80% viešbučiuose apsistojančių žmonių yra užsieniečiai. Jie
susigrąžina PVM mokestį. Tai biudžetui jokios naudos, mes liekame be nieko“, – teigia p. Šiškauskienė.

Ne viešbučiams
Dauguma užsienio keliautojų su viena ir daugiau nakvynių į Lietuvą atvyko poilsiauti – 63,8%, o kiek daugiau
nei trečdalis – verslo tikslais.
Apsistoję nakvoti užsieniečiai pernai vidutiniškai išleido apie tūkstantį litų, tai 12% mažiau nei 2008 m.
Daugiausia išleido turistai iš Izraelio ir Jungtinių Amerikos Valstijų – apie 2.200 Lt per 9 nakvynių
kelionę, mažiausiai – latviai ir estai, vidutiniškai 595 Lt per 3 nakvynių kelionę. Iš viso 2009 m.
užsieniečiai kelionėse su viena ar daugiau nakvynių išleido 1,3 mlrd. Lt – 27% mažiau nei užpernai. Turistai,
Lietuvoje likę daugiau nei vieną dieną, didžiąją dalį lėšų skyrė pirkiniams, maistui bei gėrimams ir
laisvalaikiui. Apgyvendinimo paslaugoms, anot Statistikos departamento, jie skyrė kiek daugiau nei 18%
Lietuvoje išleistų lėšų.
„Statistika rodo, kad atvažiavę žmonės nakvynei išleidžia apie ketvirtadalį Lietuvoje paliekamų pinigų.
Vadinasi, ne tik viešbučiams naudingas didelis turistų srautas. Ir man labai keista, kai valdžios atstovai
ragina viešbučius numušti kainas. Kam to reikia? Kad mažiau pinigų į šalį pritrauktų?“ – sako p.
Šiškauskienė. Anot jos, tendencijos Lietuvos turizmo sektoriuje lieka nekokios – laukia neblogi vasaros
mėnesiai, o rudenį daugelis viešbučių bus parduota. „Kas antras bus parduotas, o mažiukų visai neliks. Ir
supirkinėja žmonės iš Azerbaidžano, Kazachstano, Rusijos. Vieni perka kaip nekilnojamąjį turtą, kiti, kad
nuolatosi gyventi galėtų“, – pasakoja pašnekovė.

Dirba su savivaldybe
„Mes nelabai galime lygintis su bendra Lietuvos statistika“, – sako Vytautas Žibūda, Druskininkuose
įsikūrusio „Grand SPA Lietuva“ generalinis direktorius. Anot jo, Druskininkų miesto pagrindinė verslo šaka
yra turizmas ir šio sektoriaus gerove rūpinasi kiekvienas Druskininkų verslininkas ir miesto valdžia.
„Mes nesulaukiame daug dėmesio ar pagalbos iš Turizmo departamento, bet vieningai dirbame su miesto valdžia.
Organizuojame susitikimus, muges, ieškome partnerių, kviečiame užsienio agentūras atvykti. Savivaldybė
organizuoja dalyvavimą parodose ir ragina verslininkus prisidėti, taip pat ji kviečia įvairių sluoksnių
atstovus“, – kalba p. Žibūda. Anot jo, nuo metų pradžios veikiantis „Grand SPA Lietuva“ krize nesiskundžia.