Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) atliko pramonės veiklos analizę ir nustatė, kad šių metų III
ketvirtį verslas prognozuoja augimą.
Aleksandras Izgorodinas, LPK Ekonomikos ir finansų departamento analitikas, informuoja, kad trečiajam šių
metų ketvirčiui visi apdirbamosios pramonės sektoriai viliasi teigiamų lūkesčių indekso rezultatų, kurie
gerokai viršytų „kritinę“ 50 punktų ribą. Aukščiausia lūkesčių indekso verte praeitą mėnesį galėjo pasigirti
maisto ir gėrimų pramonė, kiek prastesnius rezultatus parodė metalų, mašinų ir įrenginių bei chemijos
sektoriai – čia apskaičiuotosios lūkesčių indekso vertės nesiekia 70 punktų. Geri visų apdirbamosios pramonės
sektorių rezultatai turėjo teigiamos įtakos ir bendrai apdirbamosios pramonės lūkesčių indekso vertei – ji
siekė 70 punktų.
Tyrimo metu buvo nustatomas pramonės lūkesčių indeksas (PLI). Jis nustatomas įvertinus visų apklausos dalyvių
atsakymus, priklausomai nuo jų, galutinė PLI išraiška gali svyruoti nuo 0 iki 100 punktų. Aukštesnis nei 50
PLI reiškia ekonomikos augimą. Pasak analitiko, ši apklausa pirmoji, vėliau PLI bus skelbiamas kas ketvirtį.
Daugiausia teigiamus pramonės lūkesčius lėmė geri pirmųjų trijų lūkesčių indekso komponentai – pagamintos
produkcijos kiekis, naujų užsakymų lygis ir gamybos pajėgumo išnaudojimo lygis. Kaip rodo tyrimas, daugiau
nei pusė apklaustų vadovų prognozuoja pagamintos produkcijos kiekio ir naujų užsakymų lygio augimą.
Kaip aiškina analitikas, aukštus pramonės lūkesčius ir pozityvias prognozes lemia atsigaunančios užsienio
rinkos ir atitinkamai augantis eksportas.
„Tačiau, nors iš eksporto rinkų sklinda teigiami signalai, pažymime, kad dalis vadovų atsigaunant eksportui
pasigenda stabilumo ir tvarumo, o kai kuriuose sektoriuose eksporto atsigavimas kol kas „banguoja“. Geresnius
eksporto rezultatus ypač stipriai riboja augančios energijos išteklių bei žaliavų kainos. Jos taip pat
blogina įmonių finansinę padėtį, mažina pramonės pelningumą bei konkurencingumą, verčia įmones užsienio ir
vidaus rinkose dirbti su itin mažomis maržomis“, – teigiama LPK tyrime.

Kiša koją
Nemažai respondentų pažymi, kad prie augančių žaliavų kainų pastaruoju metu stipriai prisideda dėl Europos
fiskalinių problemų gerokai išaugęs dolerio kursas. Didelė žaliavų, naudojamų Lietuvos pramonėje, dalis
perkama dolerio zonoje, o didžioji pramonės produkcijos dalis yra eksportuojama ir tenka euro zonos šalims.
Todėl nepalankus dolerio kurso svyravimas gerokai padidina parduodamos produkcijos savikainą, įmonėms
apsunkina finansinių srautų planavimą ir papildomai apkarpo pramonės pelningumą.
Patenkinti didesnę atsigaunančios užsienio paklausos dalį trukdo ir žaliavų trūkumas kai kuriuose
sektoriuose. Ši problema ypač aktuali pieno bei medienos ir baldų pramonėje. Smulkieji ūkininkai dėl
ekonominio sunkmečio pasitraukė iš rinkos, o tai gerokai sumažino tiekiamo žaliavinio pieno kiekį. O
žaliavinės medienos stygių lemia šiuo metu medžių kirtimą draudžiantys griežti aplinkosaugos reikalavimai bei
apyvartinių lėšų trūkumas medienos ir baldų sektoriuje, nes žaliavinės medienos kaina pastaruoju metu gerokai
pakilo.

Nėra kreditų
Nors įmonės skaičiuoja naujų užsakymų bangą, nėra kaip jų finansuoti. Daugumos įmonių galimybės didinti
gamybos pajėgumą savo lėšomis kol kas yra ribotos, o tai neleidžia efektyviai reaguoti į teigiamus
atsigaunančios užsienio paklausos pokyčius. Dalis apklaustųjų vadovų teigia, kad papildomų problemų,
susijusių su kreditavimu, jiems kelia „valstybės institucijų nekooperavimasis“ – daugybė biurokratinių
kliūčių gauti lengvatinę paskolą arba paskolos garantiją. Kai kurie respondentai teigia, kad besitęsiančios
kreditavimo problemos Lietuvoje skatina juos dirbti su užsienio šalių bankais, kuriuose kredito ištekliai yra
lengviau ir pigiau prieinami.
Kalbėdami apie vidaus rinką, dalis įmonių vadovų pažymi, kad jų veiklai papildomų sunkumų kelia nepalanki ir
ne visai pastovi mokestinė politika. Tai mažina vidaus vartojimą ir verslo konkurencingumą bei pelningumą,
skatina nelegalios ir neapskaitomos produkcijos vartojimą, neleidžia įmonėms efektyviai planuoti savo
veiklos. Be to, nemažai problemų įmonėms kelia sunkmečiu plačiai paplitusi vėluojančių atsiskaitymų praktika.
Tai skatina dalį apdirbamosios pramonės atstovų vidaus rinkoje dirbti tik su išankstiniais arba garantiniais
apmokėjimais.

Plėtra atsargi
Kaip rodo tyrimas, nors daugelyje sektorių įžvelgiama teigiamų pagamintos produkcijos ir naujų užsakymų lygio
pokyčių, du paskutiniai lūkesčių indekso komponentai – darbuotojų skaičius ir atsargų lygis – itin gerais
rezultatai pasigirti negali. Tarkime, kelios didžiosios įmonės planuoja mažinti darbuotojų skaičių. Jų
atsakymų įtaka darbuotojų PLI rezultatams yra labai didelė. Tačiau atmetus stambiųjų įmonių planus didžioji
apdirbamosios pramonės atstovų dalis darbuotojų skaičiaus keisti neketina.
Viena vertus, dauguma įmonių neplanuoja naujų atleidimų. Kita vertus, tai, kad įmonės neplanuoja priimti
naujų žmonių, rodo, jog į esamą vidaus ir užsienio paklausos lygį didžioji įmonių dalis reaguoja didindamos
darbo našumą ir maksimaliai išnaudodamos esamą darbo jėgos kiekį, sprendimus dėl darbuotojų įdarbinimo jos
atideda vėlesniam laikui.
Prie prastesnių šio komponento rezultatų prisideda ir pastaruoju metu išryškėjęs kvalifikuotų darbuotojų
trūkumas, nemaža dalimi jį lemia išaugusios emigracijos bangos. Vis dėlto pažymima, kad didžiosios vadovų
dalies įžvelgiamas laipsniškas užsienio paklausos atsigavimas, kai kuriuose sektoriuose matomos šviesesnės
vidaus vartojimo perspektyvos ir neseniai Seime priimtos Darbo kodekso pataisos, didinančios darbo santykių
lankstumą, ypač pataisos, leidžiančios darbuotojus nuolatiniam darbui priimti pagal terminuotąsias sutartis,
jau artimiausiu metu turės teigiamos įtakos darbo rinkos komponento rezultatams.