Naujausiais skelbiamais Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, gegužę Lietuvos bankų sistema išdavė 112,6
mln. Lt vertės naujų būsto paskolų – daugiausia šiemet.
„Iš tiesų pastebime, kad klientai ėmė aktyviau domėtis būsto paskolomis – sulaukiame užklausų ir telefonu, ir
elektroniniu paštu, žmonės domisi užsukę į banką ar iš anksto užsiregistravę konsultacijai. Per pirmuosius
šešis šių metų mėnesius suteikėme daugiau kaip 1.000 naujų būsto paskolų, tai 12% daugiau nei tuo pačiu
laikotarpiu pernai“, – pažymi Justinas Murauskas, SEB banko Produktų plėtros departamento direktorius. Jis
skaičiuoja, kad šiemet per mėnesį SEB bankas vidutiniškai suteikia apie 170 būsto paskolų.
Aida Budreikienė, „Swedbanko“ Skolinimo gyventojams skyriaus vadovė, mini, kad jų bankas per pirmąjį šių metų
pusmetį gavo apie 36% daugiau būsto paskolų paraiškų nei praėjusių metų tuo pačiu laiku.
„Palyginti su 2009 m. pirmu pusmečiu, būsto paskolų sutarčių per tą patį 2010 m. laikotarpį banke pasirašyta
apie 30% daugiau. Šiuo metu per mėnesį pasirašoma daugiau nei 19 mln. Lt vertės būsto paskolų“, – nurodo ji.
Teigiamų pokyčių įžvelgia ir Šarūnas Nedzinskas, DnB NORD banko valdybos narys ir prezidento pavaduotojas:
„Dabar daug stabilesnė makroekonominė aplinka, žmonės labiau tiki ateitimi, finansinio nestabilumo ženklų kur
kas mažiau. Naujai išduotų būsto paskolų skaičius mūsų banke tvarkingai didėja – sausį per mėnesį
išduodavome apie 70, o dabar dvigubai daugiau – apie 140“, – pažymi jis.
Darius Jasinskis, „Danske“ banko Produktų valdymo departamento direktorius, skaičiuoja, kad jų banke birželį
išduota daugiau būsto paskolų negu balandį ir gegužę kartu sudėjus: „Tačiau reikia pabrėžti, kad šis skaičius
– kiek daugiau nei 5 mln. Lt naujų paskolų, nors santykinai ir išaugęs, vis dar yra ganėtinai mažas.“

Laukia didėjimo
Bankų atstovai sako, kad tie klientai, kurie ima būsto paskolas naudodamiesi specialiais pasiūlymais,
skirtais įsigyjantiems paties banko finansuotą turtą, sudaro nuo dešimtadalio iki trečdalio visų, šiuo metu
imančių paskolas. DnB NORD bankas sako tokių turintis apie dešimtadalį, SEB – apie 15%, „Swedbank“ – apie
trečdalį.
„Tikrai nėra taip, kad būstų paskolas imtų tik tie klientai, kurie naudojasi specialiais bankų pasiūlymais,
suteikiančiais galimybę mokėti mažesnį pradinį įnašą, gauti mažesnes palūkanas. Apkritai, tipinis klientas,
imantis būsto paskolą šiuo metu – stabilias vidutines ir aukštesnes pajamas gaunanti šeima, dažniausiai
besiskolinanti nuo pusės iki 80% būstui įsigyti reikalingos sumos“, – dėsto p. Nedzinskas.
Bankų atstovai sako, kad nors prioritetas šiemet – darbas su esamais klientais, ypač su tais, kurie turi
problemų grąžinti paimtus kreditus, jų paskolų restruktūrizavimas, tačiau jei ekonominiai veiksniai nenukryps
nuo dabartinių tendencijų, naujai išduodamų paskolų šiemet ir toliau pamažu daugės.
„Žinoma, tokio aktyvumo, koks buvo nekilnojamojo turto bumo metu, tikėtis neverta – savo pamokas veikiausiai
išmoko visi“, – pabrėžia p. Jasinkis.
Ponas Murauskas priduria, kad rudenį, palyginti su žiema ir pavasariu, susidomėjimas būsto paskolomis
paprastai suaktyvėja, tad tikisi, ta pati tendencija išsilaikys ir šiais metais.