Statistikos departamentas (SD) vakar paskelbė, kad, preliminariais duomenimis, II ketvirtį šalies BVP siekė
24.286,4 mln. Lt to meto kainomis ir, palyginti su 2009 m. II ketvirčiu, augo 1,1%, o palyginti su 2010 m. I
ketvirčiu – 6,6%. Tiesa, metinis teigiamas 1,1% pokytis fiksuojamas atsispiriant nuo dugno – 2009 m. II
ketvirtį buvo užfiksuotas didžiausias, 19,5%, BVP nuosmukis.
Pasak SD pranešimo, 2010 m. II ketvirtį teigiami pramonės ir paslaugų įmonėse sukurtos pridėtinės vertės
pokyčiai padengė bendrosios pridėtinės vertės mažėjimą statybų sektoriuje. Transporto, pramonės ir didmeninės
prekybos įmonėse sukurtos pridėtinės vertės padidėjimas lėmė teigiamą bendrojo vidaus produkto pokytį. 2010
m. II ketvirtį vienam šalies gyventojui to meto kainomis teko 7.310 Lt BVP, arba 1,6% daugiau nei 2009 m.
atitinkamą ketvirtį (pašalinus kainų pokyčių įtaką).
Komentuodami geresnį nei laukta BVP įvertį, analitikai teigia, kad pagrindiniu teigiamo pokyčio varikliu tapo
eksporto augimas, siekiantis dviženklius skaičius, tačiau daugelis kitų svarbių veiksnių nėra palankūs
ilgalaikiam ekonomikos atsigavimui: nedaugėja naujų darbo vietų, neauga pajamos ir vidaus vartojimas,
nepakanka investicijų.

Premjerui smagu
Vyriausybė vakar suskubo išplatinti pranešimą, kuriame pasidžiaugė, kad ūkis kopia iš krizės.
„Džiaugiuosi ekonomikos atsigavimo rezultatais. Tai patvirtina, kad einame teisinga kryptimi, Lietuvos ūkis
kopia iš krizės, ekonomikos skatinimo planas veikia. Dar reikia tolesnių mūsų pastangų ir laiko, kad
įveiktume nedarbą bei biudžeto deficito iššūkius. Tada sausus statistikos augimo skaičius daug labiau pajus
ir visi Lietuvos žmonės“, – pranešime cituojamas premjeras Andrius Kubilius.
Premjero patarėjas Mykolas Majauskas, vertindamas paskelbtus statistinius duomenis, priminė, kad nors
ekonomika ir atsigauna, biudžeto deficitas vis dar išlieka itin aukštas ir vienas didžiausių ES, todėl ir
kitais metais reikės konsoliduoti valstybės finansus reformuojant valstybės turto valdymą, kovojant su
kontrabanda ir skatinant smulkųjį bei vidutinį verslą.

Bent jau netrukdytų
Pramonės sektoriaus atstovams, kurių išauginta eksporto apimtis lėmė antrojo ketvirčio BVP šuolį, Vyriausybės
mėginimai prisiskirti sau dalį nuopelnų atrodo visiškai nepagrįsti.
„Abejoju, ar rastume verslininką, kuris patvirtintų, kad ši Vyriausybė jam padėjo kapstytis iš krizės, nebent
tas verslininkas būtų artimas kuriam nors politikui. Jei pasiteiraujame įmonių vadovų, ką teigiamo jiems davė
A. Kubiliaus Vyriausybė, išgirstame arba isterišką juoką, arba atsakymą – „nesupratau klausimo“, – sako
Sigitas Besagirskas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Ekonomikos ir finansų departamento
direktorius.
LPK neseniai pristatė Pramonės lūkesčių indeksą, aukščiausio lygio Lietuvos įmonių vadovų nuomonių ir
prognozių apklausos analizę.
„Absoliuti dauguma apklaustųjų vadovų teigia, kad augimą lemia verslo pastangos, o valdžios veiksmai ne tik
neturėjo tam įtakos, bet ir kai kuriais atvejais trukdė įveikti krizę. Buvo padaryta daugybė klaidų tuo metu,
kai geriau reikėjo nieko nedaryti, juk tradicinė verslo logika – mes viską padarysime patys, tik netrukdykite
mums“, – komentuoja p. Besagirskas.
Anot jo, abejonių kelia ir vakarykščiai Vyriausybės pažadai skatinti „naujų darbo vietų kūrimą, užsienio
investicijų pritraukimą ir biurokratinių suvaržymų verslui mažinimą“.
„Esminės problemos, dėl kurių stoja investicijų pritraukimas ir esamos pramonės plėtra, nėra sprendžiamos.
Teritorijų planavimas – šis tas lyg ir daroma, tačiau rezultatų nėra. Nėra mokesčių stabilumo, susidaro
įspūdis, kad vienintelė nuolatinio mokesčių keitimo idėja – surinkti kuo daugiau pinigų, neatsižvelgiant į
tokius pašalinius efektus kaip šešėlinio verslo plitimas ar įmonių rezultatų blogėjimas. Nedaroma jokių
žingsnių, kad būtų išspręsta brangių energijos išteklių problema“, – vardija LPK atstovas.

Teks sumaniai balansuoti
„Reikia pripažinti, kad išankstiniai makroekonominio barometro duomenys pastaraisiais mėnesiais rodė į
giedros pusę. Atsitokėjusi nuo Ignalinos atominės elektrinės uždarymo šoko, šalies pramonė beveik kiekvieną
mėnesį gerino veiklos rezultatą. Priežastis – itin pagyvėjęs eksportas, kuris paskui save traukė ir importą“,
– vakar komentavo SEB banko analitikai.
Jie pažymi, kad II ketvirčio BVP augimas leidžia tikėtis, jog ir II metų pusmetį Lietuvos ekonomika neiškryps
iš augimo kelio. „Pasaulio ekonomikos tendencijos nėra itin palankios – kai kurios euro zonos valstybės dūsta
nuo sunkios skolos ir biudžeto deficito naštos, tebėra neapibrėžta ir JAV vidaus rinkos padėtis. Vis dėlto
Lietuvos verslas, sumaniai balansuodamas tarp Vakarų ir Rytų rinkų ir, belieka tikėtis, nesmaugiamas naujų
mokesčių, yra pajėgus išlaikyti II ketvirtį įgytą plėtros pagreitį“, – tikisi Gitanas Nausėda, SEB banko
prezidento patarėjas.
SEB laikosi ankstesnės prognozės, kad 2010 m. BVP padidės 1%.

Sveikatos ne per daug
Pesimistiškiausiai šių metų II ketvirčio BVP pokytį brėžė „Danske Bank“ – pasak jų prognozių, BVP sumažėjo
1,7%. Violeta Klyvienė, „Danske Bank“ vyriausioji analitikė Baltijos šalims, sako naujausi statistiniai
rodikliai džiugina ir leidžia tikėtis metinio 1% ar net didesnio 2010 m. BVP prieaugio. Kita vertus, anot p.
Klyvienės, kiti svarbūs iššūkiai Lietuvos ekonomikai išlieka – didesnis makroekonominis stabilumas, mažesnis
biudžeto deficitas, valstybės skolos stabilizavimas.
„Išskyrus eksportą, kitos esminės BVP sudedamosios dalys sveiko pagerėjimo nerodo. Be to, stiprus vertinimo
bazės efektas, juk kapstomės iš didžiulės duobės, o tokiu atveju net nedidelis pagerėjimas teikia gerų
rezultatų. Tačiau mums turėtų rūpėti vidutinio laikotarpio tendencijos. Kitąmet palyginamosios bazės efekto
nebeliks, tada ir bus matyti, kokiu iš tikrųjų greičiu artėjame iki prieškrizinio ekonomikos augimo“, – sako
„Danske Bank“ analitikė.
Linos Vrubliauskienės, „Swedbanko“ vyriausiosios analitikės, nuomone, II šių metų ketvirtį užfiksuotas BVP
augimas žymi ilgalaikio proceso pradžią. „Ekonomikos kreivė ima riestis į viršų, ir galime teigti, kad
prasidėjo atsigavimo periodas. Tiesa, jis bus lėtas ir ilgas. Per dvejus ekonominio sunkmečio metus Lietuvos
BVP nuo aukščiausio taško, pasiekto 2008 m., nukrito 18%, t. y. ekonomika grįžo atgal į 2004–2005 m. lygį. O
pasiekti prieškrizinį lygį dar užtruks apie 5 metus“, – komentuoja p. Vrubliauskienė.