Taksi istorija – lakmuso popierėlis
Vilniaus taksi padėtis verslo rinkoje tebėra neaiški – po mokesčių inspektorių ir kriminalistų atliktų kratų, palietusių daugiau kaip 30 sostinės taksi firmų, užimančių iki 70% rinkos, taksistai sutrikę.
„Į Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) akiratį pakliuvusios bendrovės vargu ar greitai atnaujins darbą, nors pagal teisės aktus vežti keleivius joms niekas netrukdo“, – VŽ aiškino Artūras Klerauskas, VMI viršininko pavaduotojas.
Vilniaus meras Artūras Zuokas pasišovė aprūpinti darbu taksistus, kurie baiminasi likti be duonos. Savivaldybė nusprendė nemokamai išdalinti taksistams laikinas licencijas. Jos turėtų galioti iki tol, kol Susisiekimo ministerija (SM) nustatys minimalius rinkliavos dydžius miestų savivaldybėms.
Pagal naujai SM patvirtintas taisykles bus galima suteikti licenciją verstis taksi veikla individualiam asmeniui – norint dirbti taksistu, nebūtinai reikės priklausyti įmonei. Vilniaus mero planuose numatyta ir didesnių pokyčių – savivaldybė yra pasirengusi įsteigti dispečerinę, kuri dirbtų su pavieniais taksistais, ir net įsteigti savivaldybės taksi įmonę.
Nederėtų pamiršti, dėl ko viskas prasidėjo: jei tikėsime VMI ir policijos pranešimais, operacijos Vilniuje tikslas buvo išaiškinti ir įrodžius kaltę nubausti taksi firmų savininkus ir vadovus, galimai nuslėpusius nuo valstybės dešimtis milijonų litų. Taigi, kaltininkai iš šešėlio ištraukti, o kas toliau? Ar bus tvarkoma normali pajamų apskaita ir kaip ji bus (jei bus) kontroliuojama? Ar licencijos taksistams taps veiklos forma, užtikrinančia skaidrumą?
VŽ prieš porą dienų rašė apie paprastą būdą, naudojamą daugelyje civilizuotų šalių, – apie būtinybę taksi automobiliuose įrengti kasos aparatus. Panašu, kad šiai idėjai linkusi pritarti ir Vyriausybė, Mykolas Majauskas, premjero patarėjas, pareiškė, kad Vyriausybėje artimiausiu metu bus imtasi svarstyti šį klausimą. Pasak jo, problemos yra galimai labai panašios į tas, kurios buvo matomos Gariūnuose, todėl priemonės irgi galėtų būti panašios. Pusę žingsnelio žengė ir SM – nuo gegužės atsiras prie taksometrų jungiami kvitų spausdintuvai. Tačiau kvitai, skirtingai nei kasos aparatų čekiai, nebus traktuoti kaip fiskalinis dokumentas. Tiesa, tie spausdintuvai iš viso nebus privalomi. O jei taip, ko tuomet vertos SM pastangos...
Tačiau ekspertai aiškina, kad kovoti reikia ne su pasekmėmis, o su priežastimis, genančiomis verslininkus į šešėlį. Pasak Kaetanos Leontjevos, Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertės, geriausias būdas kovoti su šešėliu – mažinti mokesčius. Jos įsitikinimu, mokesčius vengiama mokėti tuomet, kai jie per dideli.
Ekspertė mano, kad Vyriausybė, siekdama išskaidrinti taksi paslaugų rinką, galėtų pasiūlyti grąžinti anksčiau galiojusius verslo liudijimus – tuomet taksistai nedirbtų samdomais darbuotojais, o vykdytų individualią veiklą ir pirktų dispečerinės paslaugas. Anot LLRI atstovės, verslo liudijimai yra patrauklūs dėl fiksuoto mokesčių dydžio, žemos administracinės naštos ir ypač tinkantys ten, kur atsiskaitoma grynaisiais pinigais.
Vienaip ar kitaip, Vyriausybei yra dėl ko palaužyti galvą. Padėtis taksi rinkoje – tik menkas atspindys to, kas vyksta visame vis dar plačiai išsikerojusiame šešėlyje. Pajamos slepiamos ne tik turguose ar kai kuriose taksi firmose – prisiminkite, ar visada restoranuose, kavinėse, kitose paslaugų teikimo vietose gaunate fiskalinius čekius – net ir ten, kur stovi kasos aparatai? Visa ta netvarka gali tęstis tol, kol nebus tinkamos kontrolės ir kol visas verslas (o kartu ir vartotojai) nepajus tikros socialinės atsakomybės.