Viena galva gerai, milijonų – geriau
Kai kurių ES šalių, tarp jų ir Lietuvos, pasirašytas Prekybos susitarimas dėl kovos su klastojimu (ACTA) sukėlė Europoje ne tik karštų diskusijų, bet ir protesto bangų. Praėjusį savaitgalį savo poziciją išreiškė ir Lietuvos visuomenės atstovai.
Šį susitarimą sausio pabaigoje Lietuvos vardu pasirašė laikinasis reikalų patikėtinis Japonijoje Albertas Algirdas Dambrauskas. Užsienio reikalų ministerija suskubo paaiškinti: „Susitarimu numatyta aiški tarptautinė sistema, padėsianti susitariančioms šalims, tarp jų ir Europos Sąjungai, veiksmingai kovoti su intelektinės nuosavybės teisių pažeidimais.“
ACTA apima prekių, generinių vaistų priežiūrą, autorinių teisių pažeidimus internete. Kova su klastojimu – reikalingas ir kilnus tikslas, juolab kad prekių klastojimas kenkia teisėtai prekybai, mažina konkurencingumą, daro neigiamą įtaką ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui. Tačiau pasaulis ėmė diskutuoti: kas yra svarbiau – žmogaus laisvė į privatumą ar autorių teisės.
Oponentai vieningai tvirtina – piratavimą ribojančio susitarimo nuostatos varžo interneto laisvę ir gali pažeisti žmonių teises į privatų gyvenimą, asmeninį susirašinėjimą ir t. t. Sutartyje numatytos griežtos sankcijos už pažeidimus, o interneto paslaugų teikėjai savotiškai įpareigojami kaupti duomenis apie galimus pažeidimus. Neatmetama galimybė, kad gali būti kišamasi į asmeninius kompiuterius – jie gali būti tikrinami.
Interneto bendruomenė ir žmogaus teisių aktyvistai pabrėžia, kad ACTA apribos laisvę internete ir kartu asmens privatumą, kitaip tariant – gali būti įteisinta galimybė filtruoti internetą ir sekti privačius asmenis jame. ACTA nuostatos sukėlė abejonių ir teisingumo ministrui Remigijui Šimašiui. Pasak jo, įpareigojimai interneto paslaugų teikėjams vykdyti asmenų monitoringą ir juos sekti reikalauja kruopščios analizės. „Kol kas nesu įsitikinęs, kad tas siūlomas modelis yra būtinas, reikalingas ir duos vien tik gerų dalykų“, – dvejoja ministras.
Protestai prieš ACTA jau įvyko daugelyje šalių, o kitose dar planuojami. Dideli protestai surengti Vokietijoje, Lenkijoje, Nyderlanduose, Anglijoje. Pasidavusios jaunimo spaudimui Lenkija, Čekija, Slovakija atidėjo sutarties pasirašymą, penktadienį prie jų prisijungė ir Vokietija. Sausį protestuodamas prieš sutartį atsistatydino Kaderis Arifas – Europos Parlamento pranešėjas apie ACTA. Jis pasmerkė visą procesą, per kurį buvo pasirašytas šis susitarimas: nebuvo tartasi su pilietine visuomene, nuo pat derybų pradžios nebuvo skaidrumo ir kt.
Eligijui Masiuliui, susisiekimo ministrui, vakar kilo klausimas – kokios pozicijos toliau žada laikytis Lietuva, kai kelios ES valstybės jau pareiškė stabdysiančios sutarties ratifikavimą parlamente arba jos pasirašymą. Anot jo, arba valstybės nesuprato, ką pasirašiusios, arba neįvertino susitarimo turinio ir galimų pasekmių. „Lietuva greičiausiai taip pat paskubėjo pasirašyti šį susitarimą, jis nebuvo diskutuotas su visuomene“, – pareiškė ministras.
Deja, Lietuvoje toks reiškinys – ne naujiena. Ne kartą visuomenei svarbūs įstatymai buvo priimami patyliukais – be išankstinio informavimo, be jokių diskusijų. Kaip ir ne kartą politikai dėliojo parašus po aktais, kurių patys skelbėsi nelabai supratę. Šįkart traukinys iki galutinio punkto dar nenuvažiavo – VŽ mano, kad prieš imantis ratifikuoti ACTA Seime reikėtų pasitarti su pilietine visuomene ir galutinį sprendimą priimti tik išklausius visas puses ir įvertinus visas galimas pasekmes.