Smulkiuosius – į Darbo biržą
Nemažai daliai smulkiojo verslo iškilo išnykimo grėsmė – tam pasitarnaus Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo nuostatos, dėl kurių daugiabučiuose ar kai kuriuose visuomeninės paskirties pastatuose veikiančios įmonės bus priverstos arba išsikelti, arba keisti patalpų paskirtį.
Naujoji tvarka palies minėtuose pastatuose įsikūrusias kirpyklas, grožio salonus, nedideles parduotuves, odontologų kabinetus, skalbyklas ir kitas paslaugas teikiančias įmones, kurioms reikalingas higienos pasas.
Su naujais reikalavimais susidurs ir tie, kurių higienos pasų galiojimas baigiasi, ir tie, kurie nori pradėti verslą ir kuriasi naujoje vietoje. Į verslininkų priekaištus valdininkai atšauna – laiko tam pasirengti turėjote, nes įsakymas paskelbtas 2010 m. liepą. O kad įsakymo aprašas buvo patvirtintas tik 2011 m. spalį, tie patys valdininkai apdairiai nutyli.
Tačiau visa esmė – visiškai ne datos. Daugeliu atvejų veiklą vykdantys verslininkai patalpas dažniausiai nuomojasi arba iš kitų fizinių ar juridinių asmenų, arba iš namų bendrijų – o šie nesutinka keisti patalpų paskirties, nes tai susiję su išlaidomis ir laiko sąnaudomis.
Verslininkai aiškina, kad nauja tvarka išmuša smulkiesiems pagrindą iš po kojų, atima kone esminį jų pranašumą – mobilumą. Ką jau sakyti apie papildomas pačių verslininkų išlaidas, ne vienam smulkiajam jos gali būti nepakeliamos.
Regis, valdžia išties pasiryžusi išguiti smulkiuosius iš miestų centrų ir gyvenamųjų mikrorajonų. Ir taip jau Vilniaus ar Kauno centre reikėtų gerai paieškoti, pvz., mažų parduotuvėlių – to, kuo garsėja senieji Europos miestai. Įsigaliojus naujoms minėto įstatymo nuostatoms vilčių sulaukti į senamiesčius grįžtančių amatininkų ar smulkių krautuvininkų mažėja iki nulio.
Kas laukia smulkiojo verslo? Tie, kas išgalės sumokėti nuomą, pasuks į didžiuosius prekybos centrus – akropolius, megas ir pan. Nemaža dalis smulkiųjų paprasčiausiai nutrauks savo veiklą. Ir kartu su savo darbuotojais keliaus į Darbo biržą. Arba ners į šešėlį.
Kas atsakys už sužlugdytus lūkesčius, prarastas investicijas ir nerealizuotus planus? Regis, šis klausimas rūpi tik patiems verslininkams.
Logiškai paaiškinti šią Sveikatos apsaugos ministerijos iniciatyvą sunku. Galbūt biurokratų armija išsiplėtė taip, kad jau ne visi susiranda naudingos veiklos? Tuomet pirmyn, kurkite naujus įstatymus, reikalaukite, kontroliuokite, apmokestinkite, bauskite ir t. t. Tik kuo čia tuomet dėta Vyriausybės taip garsiai deklaruojama parama smulkiajam verslui ir jos skelbiami prioritetai?
Naujoji tvarka riebiu brūkšniu užbraukia Saulėlydžio ir Saulėtekio komisijų misijas. Kam trimituoti apie biurokratinių suvaržymų ir biurokratinių institucijų mažinimą, apie verslo aplinkos gerinimą, jei iš tiesų gyvenime viskas daroma atvirkščiai. Ir dar svajojama patekti Pasaulio banko verslo sąlygų indekso „Doing Business 2012“ pirmąjį dvidešimtuką... Dar pora tokių „naujovių“ verslui, ir risis Lietuva šioje rikiuotėje iki visiškų atsilikėlių.
Į „Verslo žinių“ publikaciją apie naują smulkiajam verslui iškilusią grėsmę sureagavo Vaidotas Bacevičius, Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotojas. Jis sutinka, kad naujos taisyklės neigiamai paveiks visą šalies ekonomiką, paskatins nedarbą ar net šešėlinės ekonomikos augimą. Parlamentaras sutinka ir su tuo, kad reikalavimai kertasi su valstybės vykdoma smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) skatinimo politika.
Pagirtinas įžvalgumas. Tarsi tokius įstatymus palaimino ne patys valdantieji... Todėl savo klaidas ir ištaisyti privalo patys.