Siunčia signalą NT rinkai
Vyriausybė imasi permainų nekilnojamojo turto (NT) rinkoje, tiksliau – socialinių būstų rinkoje. Planuojama nuo 2013 m. atsisakyti socialinių būstų plėtros – už valstybės lėšas socialiniai būstai nebus nei statomi, nei perkami. Asmenys, kurie turi teisę pretenduoti į tokį būstą, jį galės nuomotis, o nuomos mokestis bus kompensuojamas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) tikisi, kad naujai tvarkai, kurią, beje, seniai siūlė verslas, Seimas pritars. Vyriausybė yra įpareigojusi SADM iki gegužės 1 d. parengti visus teisės aktus, reglamentuojančius būsto nuomos mokesčio ar jo dalies kompensavimą. Žengdama tokį žingsnį, Vyriausybė tikisi sutaupyti – norint socialiniais būstais aprūpinti visas šiuo metu į juos pretenduojančias šeimas ir asmenis reikėtų išleisti apie 3 mlrd. Lt.
Kompensuoti būsto nuomą metams užtektų apie 100 mln. Lt. Kompensacijas gaunantys asmenys galės rinkos sąlygomis nuomotis būstą iš fizinių ar juridinių asmenų. Rimantas Dagys, Seimo Socialinių reikalų komiteto pirmininkas, šiandien VŽ puslapiuose aiškina, kad laukiančiųjų socialinių būstų eilės ilgėja, judėjimas jose yra pernelyg lėtas, o biudžetas yra nepajėgus skirti reikiamų sumų tokiems būstams statyti. Nuoma – kas kita. Juolab kad diskutuojama, jog jaunas šeimas galima būtų paremti sukūrus išperkamosios nuomos mechanizmą. Taip atsirastų visas sektorius, į kurį verslas galėtų investuoti.
Prognozuojama, kad nuo kitų metų įsigalėsianti naujoji tvarka gali išjudinti ne tik NT nuomos rinką, bet ir visą statybos sektorių. Be to, tai paskatins legalizuotis šešėlinius būstų nuomotojus ir pristabdys emigraciją. Ponas Dagys tikina, kad verslas domisi nauja tvarka – ji duos impulsą būstams statyti, nes būstų nuomą dengs valstybė. Tad konkurencija pagyvės ne tik NT nuomos rinkoje, bet ir tarp statybos bendrovių. Kita vertus, šioks toks impulsas gali būti duotas ir kitiems sektoriams, pvz., baldų, namų apyvokos reikmenų ar buitinės technikos prekiautojams.
Statybos verslo atstovai teigia, kad Vyriausybės siūlomas socialinių būstų nuomos modelis – civilizuotas sprendimas, kurio verslas laukė seniai ir kuris sėkmingai įgyvendintas Vakaruose. Pasak jų, per visus nepriklausomybės metus nebuvo nieko padaryta, kad įmonės galėtų statyti gyvenamuosius būstus ir juos nuomoti rinkoje. Priežastis – valstybė niekaip nesugeba sukurti lygiaverčių mokestinių sąlygų, todėl įmonėms neapsimoka statyti ir nuomoti būstų jau vien dėl to, kad jos privalo mokėti PVM. Tad privatus sektorius konkuruoja nelygiomis sąlygomis, neretai – net ir nelegaliai.
Robertas Dargis, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas, siūlo Vyriausybei nepalikti problemos pusiaukelėje ir civilizuotai sutvarkyti visą nuomos rinką – suregistruoti visus savininkus, kurie nuomoja būstus, ir įpareigoti juos mokėti visus mokesčius. Tuomet statybos bendrovės galėtų imtis statyti namus, kuriuose butai būtų nuomojami, ir nuomininkai, pasak p. Dargio, iš to tik išloštų, nes galėtų pasirašyti aiškias sutartis ir būtų apsaugoti nuo įvairiausių netikėtumų.
Atsikračiusi socialinių būstų plėtros, valstybė sutaupytų ir administravimo išlaidų – nebereikėtų tokiems būstams prižiūrėti įsteigtų savivaldybių įmonių, departamentų ministerijose ir įspūdingų pradinių investicijų į socialinių būstų statybas. Parašiusios pliusą Vyriausybei už ryžtą, VŽ tikisi, kad šio kurso laikysis ir nauja po Seimo rinkimų suformuota Vyriausybė, o pats procesas bus ne tik ilgalaikis, bet ir skaidrus.