Po skambiu pavadinimu – tuštuma

Panašu, kad šios Vyriausybės suburta Saulėtekio komisija savo gyvavimą baigs kur kas anksčiau, nei regalijas sudės 15-ojo ministrų kabineto nariai. 2000 m. ir 2005 m. egzistavę analogai į istoriją galbūt įeis kaip ambicingus bei kilnius uždavinius išsikėlusios komisijos, tačiau realių jų darbo rezultatų rasime tik menkus pėdsakus.

Tad ir ši Saulėtekio komisija, pašaukta tarnauti, t. y. gerinti verslo sąlygas, ypatingais nuopelnais nepasižymėjo. Ir jau vargu ar pasižymės. Sprendžiant iš to, kokiais tempais ir kokiu periodiškumu buvo rengiami komisijos posėdžiai, nesunku nuspėti, kad iki rinkimų belikus suskaičiuotiems mėnesiams Saulėtekis bus tradiciškai numarintas pirma laiko.

Apie šios komisijos veiklą Ūkio ministerijos (ŪM) tinklalapyje beveik nėra jokios informacijos, juolab – naujos. Ir iš kurgi ji galėtų būti, jei posėdžiai seniai nerengiami – vos ne nuo tada, kai ministeriją paliko ministras Dainius Kreivys. Tiesa, ŪM atstovai dievagojasi, kad posėdis netrukus tikrai bus, gal net kovą. Prieš mėnesį VŽ buvo pažadėta, kad ir informacijos apie Saulėtekio komisijos veiklą tikrai tuoj rasime ministerijos tinklalapyje. Tačiau kol kas ten tegalima rasti metų senumo ataskaitą – jos duomenis užvakar gavo ir VŽ, paprašiusios šviežios informacijos apie komisijos veiklą 2011 m.

Tolesnė Saulėtekio veikla, regis, palikta likimo valiai. Nors ŪM tikina, kad komisija gyva ir dirba, jos nariai sako ką kita. „Viskas yra mirę“, – nukerta Gintas Umbrasas, UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ direktorius. „Tuoj bus metai, kai komisija visiškai nieko neveikia“, – šiandien VŽ puslapiuose antrina Valdas Sutkus, Lietuvos verslo konfederacijos/„ICC Lietuva“ prezidentas.

Netikėti verslininkais neturime jokių priežasčių. Kas kitas, jei ne verslas labiausiai pasigenda palankios verslo aplinkos, mažesnės biurokratinių suvaržymų naštos. Deja, per ketvirtus metus veikiančios Vyriausybės kadenciją nuveikta šioje srityje visai nedaug. Šiek tiek nuveikta, tačiau realaus efekto nėra, nes nepakeisti tebėra teisės aktai.

„Verslo steigimo pradžia buvo palengvinta, tačiau darbo santykiai – ne, mokesčiai – ne, teritorijų planavimas – ne. Kažkiek viešuosius pirkimus pakrebždeno, bet ten įstatymų keisti nereikia“, – skaičiuoja Rūta Vainienė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto specialioji ekspertė. Pasak jos, į posėdžius niekas nekviečia, nes skaudžiausios temos arba įstrigo, arba jos apeinamos. Tad jokių naujų proveržių ar verslo pagerinimo sąlygų nematyti.

Kita vertus, Saulėtekio (kaip, beje, ir Saulėlydžio) komisijos veikla neretai primena kovą su vėjo malūnais. Didžioji dauguma pasiūlymų įstringa Vyriausybėje, tačiau net ir praslydusios pro ministerijų filtrus tobulinimo iniciatyvos susiduria su kliūtimis Seimo frakcijose ir komitetuose.

Įstatymų keisti parlamentarai nesiima – pasak p. Umbraso, randama daugiausia priežasčių, kodėl jų geriau nekeisti. Ir iš tiesų, kam tiems politikams papildomas galvos skausmas? Nebus komisijų, panašių į Saulėtekio, nebus ir pasiūlymų. Nebus pasiūlymų, bus mažiau darbo. Vadovaujantis tokia politikų logika, Pasaulio banko indekse „Doing Business“, vertinančiame verslo sąlygas, Lietuvai garantuota autsaiderių vieta. VŽ norėtų paklausti, kam iš tiesų buvo sukurta Saulėtekio komisija: ar realiai pasirūpinti geresnėmis sąlygomis verslui, ar tai tebuvo tik prasta ir greit atitarnavusi viešųjų ryšių akcija?